Hormonas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Hormonai buvo atrasti XX a. pirmojoje pusėje. Medicinos sritis, nagrinėjanti su hormonų apykaita susijusių susirgimus, vadinama [[endokrinologija]].

 

Stuburinių gyvūnų hormonai sudaro keturias pagrindines cheminių junginių klases:

*amino rūgščių (daugiausia – tirozino ir triptofano) dariniai, pvz., katecholaminai ir tiroksinas;

*lipidai ir fosfolipidai (linolio ir arachidono rūgščių dariniai), pvz., prostaglandinai.

 

Kiekviena [[ląstelė]] gamina tam tikras [[molekulė|molekules]], reguliuojančias medžiagų apykaitą. Vidaus sekrecijos liaukos gamina hormonus, kurie turi įtakos viso organizmo medžiagų apykaitai, tačiau gali turėti įtakos tik audinių lygmenyje. Hormonų sekreciją lemia medžiagų apykaita ir kiti hormonai, šitaip palaikydami organizmo homeostazę. Hormonų sekreciją sąlygoja:

*kiti hormonai (dar vadinami stimuliuojančiais hormonais);

*aplinkos pokyčiai, pvz., temperatūra ar šviesa.

 

Daug hormonų yra naudojami kaip vaistai. Tarp labiausiai vartojamų galima paminėti [[estrogenas|estrogenus]] ([[piliulės|kontraceptinėse tabletėse]]), steroidus (kvėpavimo sistemos sutrikimams, alerginėms reakcijoms), insuliną (sergantiems [[diabetas|diabetu]]) ir kt. Taip vadinamos „gydomosios dozės“ paprastai gerokai viršija organizme esančius hormonų kiekius.

 

*amino dariniai:

**[[adrenalinas]] (arba epinefrinas),

[[ro:Hormon]]

[[ru:Гормоны]]

[[sh:Hormoni]]

[[simple:Hormone]]