Kinijos Respublikos istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 33:
==Karo vadų laikotarpis==
Mirus Juan Šikajui, dėl valdžios ėmė varžytis įvairūs karo vadai. Nors nominaliai vyriausybė ir parlamentas Pekine egzistavo, bet valdžia dažnai keitėsi, o šalis buvo susiskaldžiusi.
[[1917]]m. [[rugpjūčio 13]]d. po vidinių ginčų ir konfliktų Kinija įsijungė į [[Pirmasis Pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]]. Kinai prie karo daugiausia prisidėjo darbu - nemažai jų, didelio užmokesčio suvilioti, į Vakarus išvyko dar iki prasidedant pačiam karui. Karių Kinija nesiuntė.
Pagrindinis įsijungimo į karą tikslas buvo noras iš Vokietijos atgauti Šandongo provinciją. Tačiau japonai taip pat neatsisakė savo interesų Šandonge, ir tai išaiškėjo [[Paryžiaus konferencija|Paryžiaus konferencijoje]]. [[Versalio sutartis|Versalio sutartimi]] Šandongas buvo atiduotas Japonijai: tai sukėlė miližinišką nepasitenkinimą Kinijoje. [[1919]]m. [[gegužės 4]]d. Pekine prasidėjo masiniai studentų protestai. "Gegužės Ketvirtosios judėjimas" buvo "Judėjimo už Naująją kultūrą" kulminacija, abu žodžiai praktiškai tapo sinonimais. Šio judėjimo dalyviai buvo nepatenkinti tuo, kad Kinija pasaulyje laikoma antrarūše šalimi ir kūrė šalies stiprinimo planus, pagrįstus modernizavimo per mokslą ir demokratiją idėjomis. Sužinoję apie tokias tautiečių nuotaikas, Kinijos atstovai Paryžiuje Versalio sutartį pasirašyti atsisakė. Vėliau Gegužės 4-toji tapo simboline šalies nubudimo, sujudimo, atsinaujinimo data - ne atsitiktinumas ir tai, kad ši data buvo reikšminga ir per [[1989]]m. [[Tiananmenio aikštė]]s įvykius.
==GMD ir KKP aljansas bei šalies suvienijimas==
[[1917]]m. atskirą vyriausybę [[Guangdžou]] provincijoje Pietuose buvo sudaręs Sun Jatsenas. Paskatintas Gegužės Ketvirtosios judėjimo dvasios, [[1919]]m. Sun atkūrė Guomindaną, o [[1921]]m. tapo pietinės vyriausybės prezidentu. Buvo kuriami šalies suvienijimo planai, tačiau Guangdžou vyriausybė buvo per silpna, todėl Sun Jatsenas kreipėsi pagalbos į [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungą]], kuri paskatino GMD sudaryti aljansą su neseniai įsikūrusia nedidele [[Kinijos komunistų partija]]. Tokia perspektyva nebuvo patenkinti nei nacionalistai, nei komunistai, tačiau tai buvo geriausias kelias į šalies suvienijimą. [[1923]]m. GMD pertvarkytas pagal leninistinės partijos principus, KKP nariai įjungti į GMD struktūrą. Taip pat įkurta Whampoa karo akademija, kuriai vadovauti paskirtas leitenantas [[Chiang Kai-shek|Čiang Kaišekas]] (''Chiang Kai-shek'').
[[1925]]m. Sun Jatsenas mirė. Whampoa akademijoje išugdyti karininkai tuo metu jau buvo pasirengę ilgai planuotai Šiaurės ekspedicijai prieš karo vadus. Ekspedicija pradėta [[1926]]m. ir šalis sėkmingai suvienyta [[1927]]m. Tačiau dar prieš ekspedicijos pradžią išryškėjo nesutarimai tarp kairiųjų ir dešiniųjų GMD-KKP aljanse. KKP ir kairieji nacionalistai naują vyriausybę nusprendė įkurti Uhane, tačiau dešinieji su Čiang Kaišeku priešakyje atsisuko prieš komunistus (Šanchajuje imtasi antikomunistinio teroro) ir sostine paskelbė Nankiną. Taigi Šiaurės ekspedicijos pabaigoje Kinija turėjo tris sostines: Uhaną, Nankiną ir vis dar karo vadų laikomą Pekiną. Iki [[1928]]m. Čiang Kaišekui pavyko konsoliduoti valdžią visoje šalyje, ir Nankino vyriausybė buvo pripažinta tarptautinėje arenoje.
GMD-KKP aljansui iširus, nusilpę komunistai pasitraukė į atokų regioną, kuriame įkūrė Sovietinę Kinijos respubliką.
==Kinijos Respublika 1927-1937==
Laikotarpis nuo 1927m. iki 1937m., dar vadinamas "Nankino dešimtmečiu" ({{zh|南京十年|Nanjing shinian}}), buvo sąlyginai stabilaus valdymo laikotarpis. Provincijose tęsėsi pilietinis karas su komunistais. Po nesėkmingų karinių kampanijų serijos, [[1934]]m. nacionalistams pavyko komunistus išvyti iš jų pagrindinės teritorijos - [[Dziangsi]] sovieto. Komunistai leidosi į Ilgąjį žygį: [[1934]]-[[1935]]m., vengdami nacionalistų armijos, jie įveikė tūkstančius kilometrų. Tik mažiau nei dešimtadalis išėjusiųjų pasiekė tikslą: naują KKP bazę Jananyje (''Yan'an'').
==Karas su Japonija==
| |||