Andrius Bulota (1872): Skirtumas tarp puslapio versijų

1941 m. rugpjūčio 16 d. Paneriuose) – Lietuvos teisininkas, publicistas, politinis veikėjas
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
(Jokio skirtumo)

13:39, 19 vasario 2006 versija

Andrius Bulota (1872 m. lapkričio 16 d. Putriškiuose (Marijampolės raj.) - 1941 m. rugpjūčio 16 d. hitlerininkų sušaudytas Paneriuose prie Vilniaus) – teisininkas, publicistas, Lietuvos politinis veikėjas.

Biografija

1897 m. baigė Petrapilio universiteto Teisės fakultetą. Bendravo su Vincu Kudirka, Jonu Kriaučiūnu, Stasiu Matulaičiu. Savo eilėraščius ir korespondencijas spausdino laikraščiuose „Varpas“ ir „Ūkininkas “.

Nuo 1904 m. dirbo advokatu Vilniuje, dažniausiai dalyvavo darbininkams iškeltose ir politinėse bylose. 1905 m. buvo vienas iš pašto tarnautojų streiko organizatorių, už tai buvo policijos suimtas ir kalintas.

1907 - 1912 m. Rusijos II ir III Valstybė Dūmos deputatas, dirbo trudovikų frakcijoje. II Valstybės Dūmoje buvo frakcijos sekretorius, III Dūmoje - frakcijos pirmininkas.

1917 m. gegužės mėn. Rusijos socialistų revoliucionierių partiją atstovavo Darbininkų deputatų tarybos Centro komitete, dirbo tarybos juridinio skyriaus vadovu. Vadovavo valstybinei komisijai liepos mėn. bolševikų rengtam sukilimui tirti. 1917 m. pabaigoje išrinktas Lietuvos socialistų liaudininkų sąjungos CK nariu, buvo išrinktas Rusijos Steigiamojo susirinkimo deputatu. 1921 m. dalyvavo Steigiamojo susirinkimo deputatų suvažiavime Paryžiuje.

1918 m. grįžęs į Lietuvą, dirbo advokatu Marijampolėje, dėstė Marijampolės gimnazijoje. 1929 m. buvo apkaltintas pasikėsinimo į A. Valdemarą rengimu ir ištremtas į Varnių koncentracijos stovyklą. Po 3 mėn. jam buvo leista išvykti į Čekoslovakiją. 1930 m. grįžęs į Marijampolę, vėl užsiėmė advokato praktika.

1940 m. birželio mėn. rusams okupavus Lietuvą buvo paskirtas Liaudies seimo rinkimų komisijos nariu. 1940 - 1941 m. dirbo LTSR Aukščiausios tarybos prezidiumo juridinio skyriaus vedėju.

19161917 m. kartu su žmona Aleksandra ir rašytoja Julija Žemaite lankėsi Amerikoje, rinkdami aukas nukentėjusiems nuo karo. Rūpinosi Žemaitės raštų leidimu (1–4 tomai išėjo 19241929 m.) Parašė įvadą Žemaitės apsakymams, A. Bulotienės išverstiems į rusų kalbą (išspausdinti žurnale Современник, 1913, Nr. 9).