Karys savanoris: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Homobot (aptarimas | indėlis)
S robotas: Automatinis teksto keitimas (-Dar žiūrėti +Taip pat skaitykite)
Eilutė 84:
Užsienyje taip pat yra analogiškos formuotės, kurių nariai turi pagrindinį užsiėmimą (dirba, mokosi) ir karyba jiems yra kaip hobis ar galimybė išreikšti save. Dažniausiai tokios formuotės vadinamos nacionaline gvardija ar ''home guard''. Valstybė sutaupo lėšų, nes vieno kario parengimas yra keliolika kartų pigesnis. Tai leidžia už tuos pačius asignavimus gynybai, turėti gerokai didesnes karines pajėgas. Savanoriškos formuotės paprastai yra šiek tiek žemesnės parengties daliniai ir jos sudaro nuo pusės iki trijų ketvirtadalių visų šalies karinių pajėgumų taikos metu. Savanoriškų formuočių kariai paprastai nėra privalomai siunčiami į [[misija|tarptautines misijas]]. [[JAV]] Nacionalinę gvardiją galima laikyti išimtimi, jos kariai sudaro didelę šiuo metu [[Irakas|Irake]] esančių pajėgų dalį - į misijas jie siunčiami privalomai. Taikos metu, nevykstant į misijas šioje šalyje Nacionalinės gvardijos karių rengimas vyksta pagal principą "savaitgalis kas mėnesį, dvi savaitės kasmet". Airijos rezervo pajėgos priima netgi ne Airijos piliečius, užtenka tris metus legaliai gyventi Airijoje. Didžiausias savanoriškų pajėgų tradicijas turi Šiaurės Europos šalys - [[Danija]], [[Švedija]], [[Norvegija]], [[Suomija]] (pastarojoje šiuo metu atkūrinėjamos, nes buvo uždraustos po pralaimėjimo [[antrasis pasaulinis karas|Antrajame Pasauliniame kare]]). Kai kuriose užsienio šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje, šių formuočių kariai gali laikyti [[giklas namuose|ginklą namuose]].
 
==DarTaip žiūrėtipat skaitykite==
* [[KASP]]
* [[SKAT]]