13:51, 21 balandžio 2009 versija taisyti Hugo.arg (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai 244 068 keitimai SNėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		16:28, 30 balandžio 2009 versija taisyti anuliuoti Homo ergaster (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Atleistieji nuo IP blokavimo, Administratoriai 145 817 keitimai SNėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 61: == Apyežerio ekologinės problemos == Aukštapelkių plynių praradimas: dėl antropogeninės veiklos ~~įtakoje~~, sutrikdžius hidrologinį režimą, didžioji dalis aukštapelkių, esančių už Rėkyvos botaninio-zoologinio draustinio ribų, yra linkusi užaugti aukštapelkėms nebūdingomis [[pušis\|pušies]] formomis su [[beržas\|beržų]] priemaiša. Miškų masyvų suskaidymas: nuo 1980 iki 2000 m. vidutinis miško masyvų plotas Rėkyvos pelkėje sumažėjo 20%; taip degraduoja arba visai išnyksta vertingos biocenozės. Problemiškai maža ir veikiama didelio antropogeninio spūdžio draustinio teritorija: aplink Rėkyvos botaninį-zoologinį draustinį išsidėstę išeksploatuoti pelkės plotai daro neigiamą įtaką išlikusioms santykinai natūralioms draustinyje esančioms pelkinėms buveinėms bei jų augalijai ir gyvūnijai bei sąlygoja jų antropogeninę sukcesiją. Siekiant padidinti vandens prietaką į Rėkyvos ežerą, o vėliau ir į Prūdelį bei Talšą, reikėtų išanalizuoti ežero baseino išplėtimo galimybes. Prijungus dvi preliminariai siūlomas teritorijas Rėkyvos ežero baseinas padidėtų 88%. Prietaka į ežerą padidėtų apie 4% dabartinio ežero tūrio. Šiuo metu palaikomas ežero vandens lygis yra apie 20 cm aukštesnis už buvusį iki 1970 m. - tai gali būti viena iš krantų ardymo priežasčių; reikėtų kurį laiką vykdyti Rėkyvos kranto zonos ir sedimentacijos intensyvumo monitoringą ir pagal jo rezultatus numatyti krantų stabilizacijos priemones.<ref>Dr. Julius Taminskas. Rėkyvos ežero būklė ir jos optimizavimas. [[Geologijos ir geografijos institutas]]. [[2009]] m.</ref>

Rėkyvos ežeras: Skirtumas tarp puslapio versijų