14:45, 20 vasario 2009 versija taisyti Andrius.v (aptarimas \| indėlis) 9 533 keitimai atkelta iš Neoptiniai teleskopai ← Prieš tai darytas keitimas		11:32, 30 balandžio 2009 versija taisyti anuliuoti Tired time (aptarimas \| indėlis) 4 223 keitimai SNėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 7: Radioteleskopai, kaip ir optiniai [[teleskopas\|teleskopai]], susideda iš [[parabolė\|parabolinio]] [[veidrodis\|veidrodžio]] (vadinamo [[Antena (radijas)\|antena]]), tiesioginiame židinyje esančio radijo bangų imtuvo – radiometro ir, dažniausiai, gelžbetoninio statinio, laikančio visą radioteleskopą. Kuo ilgesnės bangos priimamos, tuo šiurkštesnis gali būti radioteleskopo naudojamas paviršius. Milimetrinėms bangoms priimti turi būti naudojamas vientisas [[veidrodis]], o metrinėms užtenka vielinio tinklo. [[Radiometras\|Radiometro]] priimamas signalas yra stiprinamas, kaupiamas ir registruojamas magnetinėse juostose arba [[kompiuteris\|kompiuterių]] diskuose. Signalo stiprumas priklauso nuo parabolinio [[Reflektorius\|reflektoriaus]] – antenos – dydžio. Priešingai nei [[optinis teleskopas\|optiniai teleskopai]], radioteleskopai veikia visą ~~praą~~parą, nebijo tirštų debesų ir oro taršos. Tačiau [[radijo banga\|radijo bangos]] turi mažiau energijos, negu šviesą. Šį trūkumą galima pašalinti dviem būdais: gaminant labai dideles lėkštes, kurios sugautų visas smulkmenas, arba sujungiant daug mažesnių lėkščių, kad susidarytų komplektas. Pasaulyje netrūksta tiek pavienių lėkščių, tiek komplektų pavyzdžių. Pirmasis 9 m radioteleskopas pastatytas [[1937]] m.

Radioteleskopas: Skirtumas tarp puslapio versijų