Minerva: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Minerva''' [[Romėnų mitologija|romėnų mitologijoje]] – išminties, protingo kariavimo, amatų, verpimo ir audimo, meno ir mokslų deivė. Ji yra dievų tėvo [[jupiteris (mitologija)|Jupiterio]] ir [[Metija|Metijos]] (Metis) duktė. Minerva buvo [[Roma|Romos]] miesto ir Romos imperijos globėja. [[Romos imperija|Romos imperijoje]] iš pradžių ji buvo laikoma amatų ir verslo, vėliau taipogitaip pat poetų ir mokytojų globėja. Turbūt todėl [[Ovidijus]] ją vadino „tūkstančio darbų deive“. Minervą atitinka graikų deivė [[Atėnė]].

Minerva – [[Italai|italų]], ypač [[Sabinai|sabinų]], [[Etruskai|etruskų]] ir [[Lotynai|lotynų]] garbinama deivė. Pagrindinė Minervos šventė, ''Quinquatrus'' (kovo 19, vėliau nuo kovo 19 iki kovo 23), buvo ypač švenčiama kaip amatininkų cechų ir korporacijų šventė. Šventės metu paprastai nebūdavo jokių pamokų. Vėliau į Minervos paveikslą buvo įkomponuotos ir graikų Atėnės kulto idėjos. Romėnai laikė graikų mitus užbaigta, nesugriaunama sistema ir jie tik ieškojo toje sistemoje vietos visiems romėnų mitologijos įvykiams. Nuo Augusto laikų ji garbinama kaip atnešanti pergalę arba valstybės istoriją vairuojanti deivė. Romoje Minerva greta Jupiterio ir [[Junona|Junonos]] garbinama kaip viena iš miesto dievybių triados Kapitolyje. Jos šventykla stovėjo Aventino kalvos viduryje (pati pietinė iš septynių Romos kalvų). Šventyklos liekanos mūsų dienos nepasiekė. Antroji šventykla – taipogitaip pat iš respublikos laikų – ant Eskuilino (Esquilin) – priklauso prie klasikinių septynių Romos kalvų . Ši šventykla buvo skirta Minervai Medica – gydytojų globėjai. Trečioji šventykla buvo ant [[Kaplijus|Kaplijo]] (Caplius) – viena iš garsiųjų septynių Romos kalvų. Pastaroji buvo pavadinta „Minerva Capta šventykla“. Minerva Capta reiškia „belaisvė Minerva“. Manoma, kad po to, kai romėnai 241 m. pr. m. e. pagrobė Atėnės kulto paveikslą ir deivės Minervos paveikslui suteikė graikų Atėnės Paladės bruožus, šį epitetą „xenia“ jie išvertė kaip capta – „belaisvė“.