51 001
pakeitimas
Karaliaučiaus apygarda: Skirtumas tarp puslapio versijų
red
S (robotas Pridedama: pl:Rejencja królewiecka) |
(red) |
||
|
== Istorija ==
Sudaryta per [[1815]]-1818 m. reformą po [[Vienos kongresas|Vienos kongreso]] vietoje [[Rytų Prūsijos departamentas|Rytų Prūsijos departamento]]. Apygardą administravo [[Karaliaučiaus karo ir domenų rūmai]], buvo pavaldi Berlyno generalinei direktorijai. Karaliaučiaus ir [[Gumbinės apygarda]] apėmė visą
[[1816]] m. [[rugsėjo 1]] d. prie Karaliaučiaus apygardos prijungta [[Klaipėdos apskritis]], buvusi Lietuvos departamente – taip Karaliaučiaus apygardoje buvo sujungti [[Klaipėda|Klaipėdos]] ir Karaliaučiaus uostai. Kaip kompensacija iš buvusio [[Rytų Prūsijos departamentas|Rytų Prūsijos departamento]] sudarant Karaliaučiaus apygardą Gumbinės apygardai buvo priskirtos 13 lietuviškų parapijų dalys. 1818 m. Karaliaučiaus apygardos plotas buvo 23 000 km².
== Bažnyčios ir mokyklos ==
== Apskritys ==
Nuo 1815 m. Karaliaučiaus apygardai buvo priskirta 20 savivaldžių apskričių (''Landkreis''), turėjusių savo [[landratas|landratus]]: <ref>[http://www.ulischubert.de/geografie/gem1900/gem1900.htm?ostpreussen/rb_koenigsberg.htm 1900 m. gyventojų surašymo duomenys]</ref>
{|
|--{{geltona eilutė}}
|'''Lietuviškai'''|| '''Vokiškai'''||'''Gyvenviečių'''||'''Gyvenviečių''' ||'''Plotas'''||'''Plotas'''||'''Gyventojų'''||'''Gyventojų'''
|--{{pilka eilutė}}
|''Miesto apskritis''||''Stadtkreis''||''1900 m.'' || ''1910 m.''||''Km² 1900 m.'' || ''Km² 1910 m.'' || ''1900-12-01''|| ''1910-12 01''
*[[Klaipėdos apskritis]], iki [[1816]] m. [[rugsėjo 1]] d. priklausė Lietuvos departamentui, kuris tuomet buvo pertvarkytas į Gumbinės apygardą▼
|--
|[[Alnaštynas]]||Allenstein||- ||1||- ||51 55||- ||33 077
|--
|[[Karaliaučius]] ||Königsberg||1||1||20 34||44 17||189 483||245 994
|--{{pilka eilutė}}
|''Krašto apskritis''||''Landkreis''|| || || || || ||
|--
|[[Alnaštyno apskritis]]||Allenstein||199||186||1 356 36||1 304 68||82 486||57 919
|--
|[[Braunsbergo apskritis]]||Braunsberg||153||153||946 17||946 23||53 978||54 613
|--
|[[Frydlando apskritis]]||Friedland||190||194||879 53||881 63||40 908||41 556
|--
|[[Girdavos apskritis]]||Gerdauen||146||148||845 82||846 02||33 090||33 947
|--
|[[Heilsbergo apskritis]]||Heilsberg||148||143||1 095 48||1 095 58||51 629||51 912
|--
|[[Ylavos apskritis]]||Preußisch Eylau||250||248||1 231 39||1 231 55||50 607||48 746
|--
|[[Karaliaučiaus kaimiškoji apskritis]]||Königsberg||258||239||1 046 89||1 021 99||62 112||45 054
|--
|[[Klaipėdos apskritis]] ||Memel||254||242||842 45||843 00||59 797||61 972
|--
|[[Labguvos apskritis]]||Labiau||221||221||1 065 65||1 066 47||51 194||51 057
|--
|[[Marungo apskritis]]||Mohrungen||215||216||1 264 71||1 264 69||53 392||51 396
|--
|[[Neidenburgo apskritis]]||Neidenburg||216||215||1 633 58||1 637 61||55 293||59 416
|--
|[[Ortelsburgo apskritis]]||Ortelsburg||209||199||1 704 75||1 703 90||68 352||69 635
|--
|[[Osterodės apskritis]]||Osterode in Ostpreußen||253||248||1 552 56||1 550 61||71 856||74 666
|--
|[[Prūsų Olandijos apskritis]]||Preußisch Holland||176||174||859 67||859 66||39 990||37 750
|--
|[[Rastenburgo apskritis]]||Rastenburg||167||170||874 68||874 19||46 142||47 197
|--
|[[Rešliaus apskritis]]||Rößel||118||118||852 07||853 08||50 300||50 472
|--
|[[Šventapilės apskritis]]||Heiligenbeil||225||226||907 71||907 32||44 366||43 282
|--
|[[Vėluvos apskritis]]||Wehlau||220||214||1 063 75||1 062 82||46 348||47 179
|--
|[[Žuvininkų apskritis]]||Fischhausen||281||266||1 064 61||1 064 99||53 063||52 464
|--{{pilka eilutė}}
|'''Iš viso'''|| ||3 900||3 822||21 108 17||21 111 74||1 204 386||1 259 304
|--
|}
▲*
*[[1905]] m. apygardos pietinėje dalyje, atskyrus
== Gyventojai ==
Apygardoje 1818 m. buvo 59 valsčiai su 163 palivarkais ir 1652 valstiečių [[laukininkai|laukininkų]] kaimais, iš viso apie 37 000 sodybų. [[bajorai|Bajorų]] žemėse buvo 757 kaimai su 21 000 sodybų. 1818 m. apygardoje gyveno 565 000 žmonės, iš jų 446 000 [[evangelikai]], 116 000 [[katalikai]], 2250 [[žydai]] (daugiausia Karaliaučiuje), 462 [[menonitai]].
1848 m. surašymo duomenimis, gyveno 838 000 civilių gyventojų, iš jų 664 000 vokiečių, 133 000 lenkų ir 41 000 lietuvių. 1848 m. apygardoje gyveno 661 875 evangelikai, 171 000 katalikų (daugiausia lenkai) ir 5125 žydai. 1848 m. apygardoje buvo 48 miestai su 203 000 civilių gyventojų ir 5513 kaimų, palivarkų bei vienkiemių su 635 000 gyventojų.
[[1858]] m. apygardoje buvo 929 841 gyventojų, iš jų 3324 lietuviai.
== Šaltiniai ==
{{ref}}
[[Kategorija:Prūsijos administraciniai vienetai]]
| |||