Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

S
nėra keitimo aprašymo
 
Dauguma lietuvių istorikų mano Lietuvos kunigaikštystę egzistavus tik nuo XIII a., nors kartu kai kurie iš jų (pvz., [[Edvardas Gudavičius|E. Gudavičius]]) šį valstybinį teritorinį darinį yra linkę laikyti išaugusiu iš „gentinės Lietuvos“, t. y. iš [[Rytų Lietuvos pilkapių kultūra|Rytų Lietuvos pilkapių kultūros]] nešėjų etnoso/subetnoso sociopolitinių struktūrų. Iš nedaugelio tyrinėtojų, pripažįstančių Lietuvos kunigaikštystę egzistavus ir ankstesniais šimtmečiais, ypač paminėti XVI a. kronikininkas [[Motiejus Strijkovskis]] ir šiuo metu rašantis istorikas [[Tomas Baranauskas|T. Baranauskas]] (apie jo teikiamą Lietuvos kunigaikštystės evoliucijos koncepciją žr. [http://viduramziu.lietuvos.net/valstybe.htm]), anot kurio [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė]] susikūrė būtent Lietuvos kunigaikštystės pagrindu, XII a. paskutiniaisiais dešimtmečiais ir XIII a. pr. prie šios kunigaikštystės prisijungus kitų baltų genčių ankstyviesiems valstybiniams dariniams.
 
Viena seniausių bei svarbiausių Lietuvos kunigaikštystės suvereno rezidencijų greičiausiai buvo [[Kernavė]], o nuo XIII a. pr. (?) ar net nuo XII a. pab. nuolatinės kunigaikštystės sostinės vaidmenį atliko [[Vilniaus pilys|Vilniaus pilių kompleksas]] (archeologiniai duomenys leidžia daryti prielaidą, kad XII a. pab. ar XIII a. I pusėje Vilniaus Pilies kalno pietvakarinėje papėdėje, tiksliau, joje nuo II tūkstm. pr. gyvavusioje papilio gyvenvietėje įsikūrė [[kunigaikštis|kunigaikščio]] sodyba, o kartu, matyt, apsigyveno ir kažkiek tą sodybą turėjusių aptarnauti amatininkų<ref>Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V., Vilniaus žemutinės pilies teritorijos 1993 m. tyrimai, V., 1994 // Lietuvos istorijos institutas, f. 1, b. 2594, p. 76.</ref>).
 
Kokia buvo Lietuvos kunigaikštystės pradinė teritorija, tikrai nežinoma. Dauguma istorikų ją iš esmės tapatina su [[Nemunas|Nemuno]], [[Neris|Neries]] ir [[Merkys|Merkio]] tarpupyje hipotetiškai gyvavusios „gentinės/kiltinės Lietuvos“ teritorija; T. Baranauskas teigia, kad iš pradžių Lietuvos kunigaikštystė apėmė tik [[Ašmena|Ašmenos kraštą]] (t. y. (senosios) Aukštaitijos pietryčių dalį, XV-XVI a. dar vadintą „Panerio Lietuva“), o į „Užnerį“ ji esą išsiplėtusi jau po [[LDK]] susikūrimo (t. y. po XII a. pab.). Kita vertus, neatmestina ir „metraštinė“ „dar neišsiplėtusios“ Lietuvos kunigaikštystės lokalizacijos versija, anot kurios šis valstybinis darinys jo istorijos pradžioje apėmė teritoriją nuo [[Neris|Neries]] žemupio ir vidurupio (?) pietuose iki [[Dauguva|Dauguvos]] (ties dab. Daugpiliu?) ir „[[latgaliai|Latgalos]] sienos“ šiaurėje, t. y. visą vad. „Užnerį“ ir visą (?) [[Sėla|Sėlą]].
 
Kunigaikštystės šiaurvakarinė administracinė riba iš pradžių tikriausiai ėjo [[Šventoji|Šventosios upe]] ir [[Neris|Neries]] žemupiu, o pradedant Lietuvos kunigaikščio (ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio) [[Algirdas|Algirdo]] valdymu (?) – šiek tiek vakariau Šventosios žemupio bei vidurupio, − tikėtina, kad šią Vilniaus ir Žemaičių kunigaikštysčių tarpusavio ribą atkartojo [[1413]] m. sudarytų Vilniaus ir Trakų vaivadijų tarpusavio ribos šiaurinė dalis; pietvakarinė Lietuvos kunigaikštystės riba buvo Neries tėkmė tarp Šventosios ir Vokės įtakų, [[Vokė|Vokės upė]] ir dab. pietų bei rytų aukštaičių tarmių arealus skirianti linija<ref>Dalis istorikų spėja, kad „pirminė“ Lietuvos kunigaikštystė pietvakariuose siekė [[Nemunas|Nemuno]] vidurupį bei [[Merkys|Merkio]] žemupį, o į sumažintą Lietuvos ir naują Trakų kunigaikštystes ji esą galėjo būti padalyta apie XIII a. pab., kuomet LDK submonarchas Gediminas įsikūrė naujai pastatytoje [[Senieji Trakai|Senųjų Trakų pilyje]].</ref>. Lietuvos kunigaikštystės rytinė ir pietrytinė ribos bent nuo XIV a. II pusės apytiksliai sutapo su tuometinių lietuvių ir baltarusių etnolingvistinių arealų tarpusavio riba.
 
Viena seniausių bei svarbiausių Lietuvos kunigaikštystės suvereno rezidencijų greičiausiai buvo [[Kernavė]], o nuo XIII a. pr. (?) ar net nuo XII a. pab. nuolatinės kunigaikštystės sostinės vaidmenį atliko [[Vilniaus pilys|Vilniaus pilių kompleksas]] (archeologiniai duomenys leidžia daryti prielaidą, kad XII a. pab. ar XIII a. I pusėje Vilniaus Pilies kalno pietvakarinėje papėdėje, tiksliau, joje nuo II tūkstm. pr. gyvavusioje papilio gyvenvietėje įsikūrė [[kunigaikštis|kunigaikščio]] sodyba, o kartu, matyt, apsigyveno ir kažkiek tą sodybą turėjusių aptarnauti amatininkų<ref>Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V., Vilniaus žemutinės pilies teritorijos 1993 m. tyrimai, V., 1994 // Lietuvos istorijos institutas, f. 1, b. 2594, p. 76.</ref>).
 
Paskutinis „Lietuvos kunigaikščiu“ ([[lotynų kalba|lot.]] ''dux Lithuaniae''; nepainioti su „Lietuvos didžiojo kunigaikščio“ titulu) titulavęsis<ref>Ivinskis Z., Lietuvos istorija: Iki Vytauto Didžiojo mirties, V., 1991, p. 308, 309.</ref> Lietuvos kunigaikštystės suverenas buvo [[1392]] m. šią kunigaikštystę kartu su kt. žemėmis iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Jogaila|Jogailos]] gavęs Gardino, [[Volynė]]s ir Trakų kunigaikštis [[Vytautas]].
1 708

pakeitimai