Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

įv. koregavimai bei papildymai
'''Lietuvos kunigaikštystė''' (sen. Vidurio Lietuvos lietuvių tarme *''Lētuvās kunigīstē''; istorikų paprastai vadinama „Vilniaus kunigaikštyste“), [[lietuviai (rytiniai senlietuviai)|rytinių lietuvių subetnoso]], arba vad. „lietuvių genties“ (t. y. [[Rytų Lietuvos pilkapių kultūra|Rytų Lietuvos pilkapių kultūros]] nešėjų) IX-X a. ar XII a. pab. tikriausiaigalbūt kartu su tuometiniais [[lietuviai (vakariniai senlietuviai)|Vidurio Lietuvos lietuviais]] sukurtas valstybinis teritorinis darinys, tam tikra prasme tapatus hipotetinei „[[Lietuva (baltų žemė)|Lietuvos žemei]]“. Iki XII/XIII a. gyvavo (?) kaip ankstyvoji feodalinė [[valstybė]], XII/XIII-XV a. – kaip svarbiausia [[LDK]] sudėtinė dalis (visi žinomi jos valdovai kartu buvo ir Lietuvos didieji kunigaikščiai). Apėmė (senąją) [[Aukštaitija|Aukštaitiją]] (įskaitant gretimą dab. Baltarusijos pakraštį) be [[dzūkija|Nemuno, Neries ir Merkio tarpupio]] (pastarasis, kurio teritorija nuo LDK submonarcho [[Gediminas|Gedimino]] valdymo pradžios (?) sudarė [[Trakų kunigaikštystė]]s teritorijos branduolį, Lietuvos kunigaikštystei jei ir priklausė, tai greičiausiai tik labai neilgą laiką), t. y. teritoriją, sutampančią su vad. puntininkavimo arealu (= su [[lietuvių kalba|lietuvių k.]] aukštaičių tarmės rytų aukštaičių patarmės arealu). Sostinė – [[Vilnius]] (galbūt jau nuo XII a. pab., – archeologinių tyrinėjimų metu sukaupti duomenys leidžia daryti prielaidą, kad XII a. pab. ar XIII a. I pusėje Vilniaus Pilies kalno pietvakarinėje papėdėje, tiksliau, joje nuo II tūkstm. pr. gyvavusioje papilio gyvenvietėje įsikūrė [[kunigaikštis|kunigaikščio]] sodyba, o kartu, matyt, apsigyveno ir kažkiek tą sodybą turėjusių aptarnauti amatininkų<ref>Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V., Vilniaus žemutinės pilies teritorijos 1993 m. tyrimai, V., 1994 // Lietuvos istorijos institutas, f. 1, b. 2594, p. 76.</ref>; ankstesnė Lietuvos kunigaikštystės sostinė galėjo būti [[Kernavė]]).
 
XI-XV a. šaltiniuose (vad. [[Brunonas Kverfurtietis|Brunono]] ciklo šaltiniuose, rusėnų metraščiuose, kryžiuočių kronikose ir kt.) Lietuvos kunigaikštystė (?) dažniausiai figūruoja tiesiog kaip „Lietuva“ arba „Lietuvos žemė“, o [[Lietuvos metraščiai|Lietuvos metraščių]] legendinėje dalyje (XV-XVI a.) − kaip „Užnerio žemė“; pradedant XIV a. ši kunigaikštystė kartais dar įvardijama (Petro Dusburgiečio kronikoje, Gedimino dokumentuose ir kitur) kaip „[[Aukštaitija]]“.
 
Dauguma lietuvių istorikų mano Lietuvos kunigaikštystę egzistavus tik nuo XIII a., nors kartu kai kurie iš jų (pvz., [[Edvardas Gudavičius|E. Gudavičius]]) šį valstybinį teritorinį darinį yra linkę laikyti išaugusiu iš „gentinės Lietuvos“, t. y. iš [[Rytų Lietuvos pilkapių kultūra|Rytų Lietuvos pilkapių kultūros]] nešėjų etnoso/subetnoso sociopolitinių struktūrų. Iš nedaugelio tyrinėtojų, pripažįstančių Lietuvos kunigaikštystę egzistavus ir ankstesniais šimtmečiais, ypač paminėti XVI a. kronikininkas [[Motiejus Strijkovskis]] ir šiuo metu rašantis istorikas [[Tomas Baranauskas|T. Baranauskas]] (apie jo teikiamą Lietuvos kunigaikštystės evoliucijos koncepciją žr. [http://viduramziu.lietuvos.net/valstybe.htm]), anot kurio, [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė]] susikūrė būtent Lietuvos kunigaikštystės pagrindu, XII a. paskutiniaisiais dešimtmečiais ir XIII a. pr. prie šios kunigaikštystės prisijungus kt.kitų baltų genčių ankstyviesiems valstybiniams dariniams.
 
Viena seniausių bei svarbiausių Lietuvos kunigaikštystės suvereno rezidencijų greičiausiai buvo [[Kernavė]], o nuo XIII a. pr. (?) ar net nuo XII a. pab. nuolatinės kunigaikštystės sostinės vaidmenį atliko [[Vilniaus pilys|Vilniaus pilių kompleksas]] (archeologiniai duomenys leidžia daryti prielaidą, kad XII a. pab. ar XIII a. I pusėje Vilniaus Pilies kalno pietvakarinėje papėdėje, tiksliau, joje nuo II tūkstm. pr. gyvavusioje papilio gyvenvietėje įsikūrė [[kunigaikštis|kunigaikščio]] sodyba, o kartu, matyt, apsigyveno ir kažkiek tą sodybą turėjusių aptarnauti amatininkų<ref>Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V., Vilniaus žemutinės pilies teritorijos 1993 m. tyrimai, V., 1994 // Lietuvos istorijos institutas, f. 1, b. 2594, p. 76.</ref>).
Kokia buvo Lietuvos kunigaikštystės pradinė teritorija, tikrai nežinoma. Dauguma istorikų ją iš esmės tapatina su [[Nemunas|Nemuno]], [[Neris|Neries]] ir [[Merkys|Merkio]] tarpupyje hipotetiškai gyvavusios „gentinės/kiltinės Lietuvos“ teritorija; T. Baranauskas teigia, kad iš pradžių Lietuvos kunigaikštystė apėmė tik [[Ašmena|Ašmenos kraštą]] (t. y. (senosios) Aukštaitijos pietryčių dalį, XV-XVI a. dar vadintą „Panerio Lietuva“), o į „Užnerį“ ji esą išsiplėtusi jau po [[LDK]] susikūrimo (t. y. po XII a. pab.). Kita vertus, neatmestina ir „metraštinė“ „dar neišsiplėtusios“ Lietuvos kunigaikštystės lokalizacijos versija, anot kurios šis valstybinis darinys jo istorijos pradžioje apėmė teritoriją nuo [[Neris|Neries]] pietuose iki [[Dauguva|Dauguvos]] (ties dab. Daugpiliu) ir „[[latgaliai|Latgalos]] sienos“ šiaurėje, t. y. visą būsimą „Užnerį“ ir [[Sėla|Sėlos žemę]].
 
Kokia buvo Lietuvos kunigaikštystės pradinė teritorija, tikrai nežinoma. Dauguma istorikų ją iš esmės tapatina su [[Nemunas|Nemuno]], [[Neris|Neries]] ir [[Merkys|Merkio]] tarpupyje hipotetiškai gyvavusios „gentinės/kiltinės Lietuvos“ teritorija; T. Baranauskas teigia, kad iš pradžių Lietuvos kunigaikštystė apėmė tik [[Ašmena|Ašmenos kraštą]] (t. y. (senosios) Aukštaitijos pietryčių dalį, XV-XVI a. dar vadintą „Panerio Lietuva“), o į „Užnerį“ ji esą išsiplėtusi jau po [[LDK]] susikūrimo (t. y. po XII a. pab.). Kita vertus, neatmestina ir „metraštinė“ „dar neišsiplėtusios“ Lietuvos kunigaikštystės lokalizacijos versija, anot kurios šis valstybinis darinys jo istorijos pradžioje apėmė teritoriją nuo [[Neris|Neries]] žemupio ir vidurupio (?) pietuose iki [[Dauguva|Dauguvos]] (ties dab. Daugpiliu?) ir „[[latgaliai|Latgalos]] sienos“ šiaurėje, t. y. visą būsimą „Užnerį“ ir visą (?) [[Sėla|Sėlos žemę]].
Kunigaikštystės šiaurvakarinė administracinė riba iš pradžių tikriausiai ėjo [[Šventoji|Šventosios upe]] ir [[Neris|Neries]] žemupiu, o pradedant Lietuvos kunigaikščio (ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio) [[Algirdas|Algirdo]] valdymu (?) – šiek tiek vakariau Šventosios žemupio bei vidurupio, − tikėtina, kad šią Vilniaus ir Žemaičių kunigaikštysčių tarpusavio ribą atkartojo [[1413]] m. sudarytų Vilniaus ir Trakų vaivadijų tarpusavio ribos šiaurinė dalis; pietvakarinė Lietuvos kunigaikštystės riba buvo Neries tėkmė tarp Šventosios ir Vokės įtakų, [[Vokė|Vokės upė]] ir dab. pietų bei rytų aukštaičių tarmių arealus skirianti linija (neatmestina, kad „pirminė“ Lietuvos kunigaikštystė pietvakariuose galėjo siekti [[Nemunas|Nemuno]] vidurupį bei [[Merkys|Merkio]] žemupį, o į mažesnę Lietuvos ir naują Trakų kunigaikštystes ji buvo padalyta Lietuvos kunigaikščio (ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio) [[Vytenis|Vytenio]] valdymo pradžioje, tada (apie XIII a. pab.) LDK submonarchui Gediminui įsikūrus naujai pastatytoje [[Senieji Trakai|Senųjų Trakų pilyje]]).
 
Kunigaikštystės šiaurvakarinė administracinė riba iš pradžių tikriausiai ėjo [[Šventoji|Šventosios upe]] ir [[Neris|Neries]] žemupiu, o pradedant Lietuvos kunigaikščio (ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio) [[Algirdas|Algirdo]] valdymu (?) – šiek tiek vakariau Šventosios žemupio bei vidurupio, − tikėtina, kad šią Vilniaus ir Žemaičių kunigaikštysčių tarpusavio ribą atkartojo [[1413]] m. sudarytų Vilniaus ir Trakų vaivadijų tarpusavio ribos šiaurinė dalis; pietvakarinė Lietuvos kunigaikštystės riba buvo Neries tėkmė tarp Šventosios ir Vokės įtakų, [[Vokė|Vokės upė]] ir dab. pietų bei rytų aukštaičių tarmių arealus skirianti linija<ref>Dalis (neatmestinaistorikų spėja, kad „pirminė“ Lietuvos kunigaikštystė pietvakariuose galėjo siektisiekė [[Nemunas|Nemuno]] vidurupį bei [[Merkys|Merkio]] žemupį, o į mažesnęsumažintą Lietuvos ir naują Trakų kunigaikštystes ji buvoesą padalytagalėjo Lietuvosbūti kunigaikščiopadalyta (ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio) [[Vytenis|Vytenio]] valdymo pradžioje, tada (apie XIII a. pab.), kuomet LDK submonarchuisubmonarchas GediminuiGediminas įsikūrusįsikūrė naujai pastatytoje [[Senieji Trakai|Senųjų Trakų pilyje]]).</ref>. Lietuvos kunigaikštystės rytinė ir pietrytinė ribos bent nuo XIV a. II pusės apytiksliai sutapo su tuometinių lietuvių ir baltarusių etnolingvistinių arealų tarpusavio riba.
Paskutinis „Lietuvos kunigaikščiu“ ([[lotynų kalba|lot.]] ''dux Lithuaniae''; nepainioti su „Lietuvos didžiojo kunigaikščio“ titulu) titulavęsis<ref>Ivinskis Z., Lietuvos istorija: Iki Vytauto Didžiojo mirties, V., 1991, p. 308, 309.</ref> Lietuvos kunigaikštystės suverenas buvo [[1392]] m. šią kunigaikštystę kartu su kt. žemėmis iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Jogaila|Jogailos]] gavęs Gardino, Trakų ir [[Volynė]]s kunigaikštis [[Vytautas]].
 
Paskutinis „Lietuvos kunigaikščiu“ ([[lotynų kalba|lot.]] ''dux Lithuaniae''; nepainioti su „Lietuvos didžiojo kunigaikščio“ titulu) titulavęsis<ref>Ivinskis Z., Lietuvos istorija: Iki Vytauto Didžiojo mirties, V., 1991, p. 308, 309.</ref> Lietuvos kunigaikštystės suverenas buvo [[1392]] m. šią kunigaikštystę kartu su kt. žemėmis iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Jogaila|Jogailos]] gavęs Gardino, Trakų ir [[Volynė]]s ir Trakų kunigaikštis [[Vytautas]].
 
[[1397]]-[[1413]] m. Lietuvos kunigaikštystė faktiškai turėjo seniūnijos statusą (plg. su panašiu [[Žemaitija|Žemaičių kunigaikštystės]] statusu [[1441]]-[[1795]] m.), – 1397 m. pirmuoju ir paskutiniuoju Lietuvos kunigaikštystės seniūnu (arba „Vilniaus seniūnu“) buvo paskirtas Vytauto giminaitis bei rėmėjas [[Albertas Vaitiekus Manvydas]] ([[1413]] m. tapo pirmuoju Vilniaus vaivada; mirė [[1423]] m.).
1 708

pakeitimai