Lietuvos kunigaikštystė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
įv. koregavimai bei papildymai |
|||
Eilutė 1:
'''Lietuvos kunigaikštystė''' (sen. Vidurio Lietuvos lietuvių tarme *''Lētuvās kunigīstē''; istorikų paprastai vadinama „Vilniaus kunigaikštyste“), [[lietuviai (rytiniai senlietuviai)|rytinių lietuvių subetnoso]], arba vad. „lietuvių genties“ (t. y. [[Rytų Lietuvos pilkapių kultūra|Rytų Lietuvos pilkapių kultūros]] nešėjų) IX-X a. ar XII a. pab.
XI-XV a. šaltiniuose (vad. [[Brunonas Kverfurtietis|Brunono]] ciklo šaltiniuose, rusėnų metraščiuose, kryžiuočių kronikose ir kt.) Lietuvos kunigaikštystė (?) dažniausiai figūruoja tiesiog kaip „Lietuva“ arba „Lietuvos žemė“, o [[Lietuvos metraščiai|Lietuvos metraščių]] legendinėje dalyje (XV-XVI a.) − kaip „Užnerio žemė“; pradedant XIV a. ši kunigaikštystė kartais dar įvardijama (Petro Dusburgiečio kronikoje, Gedimino dokumentuose ir kitur) kaip „[[Aukštaitija]]“.
Dauguma lietuvių istorikų mano Lietuvos kunigaikštystę egzistavus tik nuo XIII a., nors kartu kai kurie iš jų (pvz., [[Edvardas Gudavičius|E. Gudavičius]]) šį valstybinį teritorinį darinį yra linkę laikyti išaugusiu iš „gentinės Lietuvos“, t. y. iš [[Rytų Lietuvos pilkapių kultūra|Rytų Lietuvos pilkapių kultūros]] nešėjų etnoso/subetnoso sociopolitinių struktūrų. Iš nedaugelio tyrinėtojų, pripažįstančių Lietuvos kunigaikštystę egzistavus ir ankstesniais šimtmečiais, ypač paminėti XVI a. kronikininkas [[Motiejus Strijkovskis]] ir šiuo metu rašantis istorikas [[Tomas Baranauskas|T. Baranauskas]] (apie jo teikiamą Lietuvos kunigaikštystės evoliucijos koncepciją žr. [http://viduramziu.lietuvos.net/valstybe.htm]), anot kurio
Viena seniausių bei svarbiausių Lietuvos kunigaikštystės suvereno rezidencijų greičiausiai buvo [[Kernavė]], o nuo XIII a. pr. (?) ar net nuo XII a. pab. nuolatinės kunigaikštystės sostinės vaidmenį atliko [[Vilniaus pilys|Vilniaus pilių kompleksas]] (archeologiniai duomenys leidžia daryti prielaidą, kad XII a. pab. ar XIII a. I pusėje Vilniaus Pilies kalno pietvakarinėje papėdėje, tiksliau, joje nuo II tūkstm. pr. gyvavusioje papilio gyvenvietėje įsikūrė [[kunigaikštis|kunigaikščio]] sodyba, o kartu, matyt, apsigyveno ir kažkiek tą sodybą turėjusių aptarnauti amatininkų<ref>Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V., Vilniaus žemutinės pilies teritorijos 1993 m. tyrimai, V., 1994 // Lietuvos istorijos institutas, f. 1, b. 2594, p. 76.</ref>).
Kokia buvo Lietuvos kunigaikštystės pradinė teritorija, tikrai nežinoma. Dauguma istorikų ją iš esmės tapatina su [[Nemunas|Nemuno]], [[Neris|Neries]] ir [[Merkys|Merkio]] tarpupyje hipotetiškai gyvavusios „gentinės/kiltinės Lietuvos“ teritorija; T. Baranauskas teigia, kad iš pradžių Lietuvos kunigaikštystė apėmė tik [[Ašmena|Ašmenos kraštą]] (t. y. (senosios) Aukštaitijos pietryčių dalį, XV-XVI a. dar vadintą „Panerio Lietuva“), o į „Užnerį“ ji esą išsiplėtusi jau po [[LDK]] susikūrimo (t. y. po XII a. pab.). Kita vertus, neatmestina ir „metraštinė“ „dar neišsiplėtusios“ Lietuvos kunigaikštystės lokalizacijos versija, anot kurios šis valstybinis darinys jo istorijos pradžioje apėmė teritoriją nuo [[Neris|Neries]] pietuose iki [[Dauguva|Dauguvos]] (ties dab. Daugpiliu) ir „[[latgaliai|Latgalos]] sienos“ šiaurėje, t. y. visą būsimą „Užnerį“ ir [[Sėla|Sėlos žemę]]. ▼
▲Kokia buvo Lietuvos kunigaikštystės pradinė teritorija, tikrai nežinoma. Dauguma istorikų ją iš esmės tapatina su [[Nemunas|Nemuno]], [[Neris|Neries]] ir [[Merkys|Merkio]] tarpupyje hipotetiškai gyvavusios „gentinės/kiltinės Lietuvos“ teritorija; T. Baranauskas teigia, kad iš pradžių Lietuvos kunigaikštystė apėmė tik [[Ašmena|Ašmenos kraštą]] (t. y. (senosios) Aukštaitijos pietryčių dalį, XV-XVI a. dar vadintą „Panerio Lietuva“), o į „Užnerį“ ji esą išsiplėtusi jau po [[LDK]] susikūrimo (t. y. po XII a. pab.). Kita vertus, neatmestina ir „metraštinė“ „dar neišsiplėtusios“ Lietuvos kunigaikštystės lokalizacijos versija, anot kurios šis valstybinis darinys jo istorijos pradžioje apėmė teritoriją nuo [[Neris|Neries]] žemupio ir vidurupio (?) pietuose iki [[Dauguva|Dauguvos]] (ties dab. Daugpiliu?) ir „[[latgaliai|Latgalos]] sienos“ šiaurėje, t. y. visą būsimą „Užnerį“ ir visą (?) [[Sėla|Sėlos žemę]].
Kunigaikštystės šiaurvakarinė administracinė riba iš pradžių tikriausiai ėjo [[Šventoji|Šventosios upe]] ir [[Neris|Neries]] žemupiu, o pradedant Lietuvos kunigaikščio (ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio) [[Algirdas|Algirdo]] valdymu (?) – šiek tiek vakariau Šventosios žemupio bei vidurupio, − tikėtina, kad šią Vilniaus ir Žemaičių kunigaikštysčių tarpusavio ribą atkartojo [[1413]] m. sudarytų Vilniaus ir Trakų vaivadijų tarpusavio ribos šiaurinė dalis; pietvakarinė Lietuvos kunigaikštystės riba buvo Neries tėkmė tarp Šventosios ir Vokės įtakų, [[Vokė|Vokės upė]] ir dab. pietų bei rytų aukštaičių tarmių arealus skirianti linija (neatmestina, kad „pirminė“ Lietuvos kunigaikštystė pietvakariuose galėjo siekti [[Nemunas|Nemuno]] vidurupį bei [[Merkys|Merkio]] žemupį, o į mažesnę Lietuvos ir naują Trakų kunigaikštystes ji buvo padalyta Lietuvos kunigaikščio (ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio) [[Vytenis|Vytenio]] valdymo pradžioje, tada (apie XIII a. pab.) LDK submonarchui Gediminui įsikūrus naujai pastatytoje [[Senieji Trakai|Senųjų Trakų pilyje]]).▼
▲Kunigaikštystės šiaurvakarinė administracinė riba iš pradžių tikriausiai ėjo [[Šventoji|Šventosios upe]] ir [[Neris|Neries]] žemupiu, o pradedant Lietuvos kunigaikščio (ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio) [[Algirdas|Algirdo]] valdymu (?) – šiek tiek vakariau Šventosios žemupio bei vidurupio, − tikėtina, kad šią Vilniaus ir Žemaičių kunigaikštysčių tarpusavio ribą atkartojo [[1413]] m. sudarytų Vilniaus ir Trakų vaivadijų tarpusavio ribos šiaurinė dalis; pietvakarinė Lietuvos kunigaikštystės riba buvo Neries tėkmė tarp Šventosios ir Vokės įtakų, [[Vokė|Vokės upė]] ir dab. pietų bei rytų aukštaičių tarmių arealus skirianti linija<ref>Dalis
Paskutinis „Lietuvos kunigaikščiu“ ([[lotynų kalba|lot.]] ''dux Lithuaniae''; nepainioti su „Lietuvos didžiojo kunigaikščio“ titulu) titulavęsis<ref>Ivinskis Z., Lietuvos istorija: Iki Vytauto Didžiojo mirties, V., 1991, p. 308, 309.</ref> Lietuvos kunigaikštystės suverenas buvo [[1392]] m. šią kunigaikštystę kartu su kt. žemėmis iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Jogaila|Jogailos]] gavęs Gardino, Trakų ir [[Volynė]]s kunigaikštis [[Vytautas]]. ▼
▲Paskutinis „Lietuvos kunigaikščiu“ ([[lotynų kalba|lot.]] ''dux Lithuaniae''; nepainioti su „Lietuvos didžiojo kunigaikščio“ titulu) titulavęsis<ref>Ivinskis Z., Lietuvos istorija: Iki Vytauto Didžiojo mirties, V., 1991, p. 308, 309.</ref> Lietuvos kunigaikštystės suverenas buvo [[1392]] m. šią kunigaikštystę kartu su kt. žemėmis iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Jogaila|Jogailos]] gavęs Gardino,
[[1397]]-[[1413]] m. Lietuvos kunigaikštystė faktiškai turėjo seniūnijos statusą (plg. su panašiu [[Žemaitija|Žemaičių kunigaikštystės]] statusu [[1441]]-[[1795]] m.), – 1397 m. pirmuoju ir paskutiniuoju Lietuvos kunigaikštystės seniūnu (arba „Vilniaus seniūnu“) buvo paskirtas Vytauto giminaitis bei rėmėjas [[Albertas Vaitiekus Manvydas]] ([[1413]] m. tapo pirmuoju Vilniaus vaivada; mirė [[1423]] m.).
| |||