Kurka: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vladimiras Toporovas]] šias Kurkai skirtas apeigas lygina su [[latviai|latvių]] javų dievybės [[Jumis|Jumio]] varymo iš lauko papročiu, teigia, kad Kurka yra derlingumo dvasia, kuri gali pakenkti grūdams, o žmogui su ja tinkamai bendraujant – pagausinti derlių. Kiti šaltiniai nurodo, kad Kurka buvo garbinama ten, kur prie vandens stovėjo akmuo. Ten būdavęs [[aukuras]], prie jo – Kurkos stabas. Prūsai aukodavo pirmuosius pavasario vaisius, pirmą pagautą žuvį. [[Matas Pretorijus]] Kurką vadina ''Curcho'' ir kildina iš žodžio gerklė. [[Kazimieras Būga]] vardą Kurka siejo su lietuvišku žodžiu ''krūmas''. <ref>Ignas Narbutas. {{VLE|XI}} 305 psl.</ref> Jis mėgino Kurką kildinti iš [[slavai|slavų]] ''kъrčь'', [[rusų]] ''корч'', [[lenkų]] ''karcz'' „krūmas, kelmas“. [[Aleksandras Briukneris]] su prūsų Kurku sieja [[Motiejus Strijkovskis|M. Strijkovskio]] paminėtąją ''Krūminę Pradžių'' varpų ir latvių „laukų ir javų“ dievą ''[[Ceruoklis|Ceruoklį]]''. Jo primenama, kad paminėtieji lietuvių ir latvių dievavardžiai yra susiję su krūmu: „''ceroklis'' – krūminis dantis, ''kruminas'' – taip pat“. Šiam semantiniam laukui turbūt skirtina ir ''keras'', ''keroti'', latvių ''cers'' „krūmas, keras“, ''cerot'' „keroti“, ''cerains'' „kerotas, išsikerojęs, kuplus“.