Abstraktusis ekspresionizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Loveless (aptarimas | indėlis)
Eilutė 7:
Abstraktaus ekspresionizmo [[Filosofija|filosofijos]] šaltinis yra atsakymai į klausimus apie žmogaus egzistenciją. Ji kalba apie vidines psichologines kovas, išorines kovas tarp žmogaus ir natūros ir dvasinio komforto paieškas. Visi šie dalykai buvo išreiškiami per abstrakciją, ieškant prasmės tapybos procese, išlaisvinant pasąmonėje glūdinčius jausmus ir troškimus. Susiformavo dvi pagrindinės abstraktaus ekspresionizmo kryptys: veiksmo tapyba ir spalvinio lauko tapyba.
 
== Veiksmo tapyba (angl. action painting) ==
[[1947 m.|1947]]-ais Pollock išrado radikaliai naują techniką, kurioje, skirtingai nuo tradicinės technikos, [[pigmentas]] buvo dedamas teptuku ant tvarkingos įtemptos drobės, padėtos ant molberto. Pollock pradėjo tapyti pilstydamas ir varvindamas skystus dažus ant laisvai ant grindų gulinčios drobės. Paveikslai nevaizdavo jokių konkrečių dalykų ar daiktų. Jų turinys (arba menamas jo trūkumas), dydis ir technika šokiravo daugelį stebėtojų. [[De Koonin]]g taip pat atrado savo pripildytą gestų ir įtampos stilių, kaitaliojantį tarp abstrakčių ir galingų ikoninių figūrinių vaizdų. Kiti kolegos, tame tarpe Krasner ir Kline, irgi buvo susidomėję pilnu dinamikos ir gestų menu, kuriame kiekvienas colis buvo pilnas įtampos. Veiksmo tapytojams autentiškumas ir vertė buvo atvirume ir tiesioginiame ryšyje su ekspresija. Paveikslas tapo atskleidžiančiu menininko autentišką tapatumą. Tai mini „veiksmo tapybos“ termino (1952) sudarytojas Haroldas Rosenbergas: svarbiausiu momentu drobė tampa tapytojui erdve, kurioje atgaminama, atkuriama, analizuojama ir išreiškiama tikrai esantį arba įsivaizduojamą objektą. Tai kas yra ant drobės nėra paveikslas, tai įvykis.
 
Anoniminis naudotojas