Orinokas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Šablono {{upė}} pakeitimas
pild.
Eilutė 9:
| Ištakos = [[Gvianos plokščiakalnis]]
| Žiotys = [[Atlanto vandenynas]]
| Šalys = [[Venesuela]], [[Kolumbija]]
}}
'''Orinokas''' ({{es|Orinoco}}) – viena didžiausių [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]] upių, kurios ilgis 2140 km. Prasideda [[Gvianos plokščiakalnis|Gvianos plokščiakalnio]] pietvakariuose, 1074 m aukštyje virš jūros lygio. Teka per Gvianos žemumą [[Venesuela|VenesueląVenesuelos]] teritorija dideliu lanku nuo [[Brazilija|Brazilijos]] pasienio, palei [[Kolumbija|Kolumbijos]] sieną ir įteka į [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyną]]. OrinokoŽiotyse baseinasOrinokas apimasuformuoja apiedidelę 80%pelkėtą Venesuelos[[delta|deltą]], irkurios apieplotas, 25%įvairiais Kolumbijosvertinimais, teritorijosnuo 20 000 iki 36 500 km². DaugumaDeltoje didesniųupė Venesuelosišsiskaido į 36 atšakas ir daugybę upiųprotakų, yralaivuojama OrinokoMakareo intakaiprotaka.
 
*Orinoko baseinas apima apie 80% Venesuelos ir apie 25% Kolumbijos teritorijos. Dauguma didesnių Venesuelos upių yra Orinoko intakai. Svarbiausieji intakai: [[Kaura]], [[Karoni]] (dešinieji), [[Guavjarė (upė)|Guavjarė]], [[Meta]], [[Arauka (upė)|Arauka]], [[Apurė]] (kairieji).
Žiotyse Orinokas suformuoja didelę pelkėtą [[delta|deltą]], kurios plotas, įvairiais vertinimais, nuo 20.000 iki 36.500 km². Lietingojo sezono metu upė išsilieja iki 22 km pločio ir 100 m gylio (sezoninių potvynių [[amplitudė]] siekia 30 m).
 
Išskirtinis hidrografinis Orinoko bruožas yra 335 km ilgio [[Kasikjarės kanalas|Kasikjarės]] (isp. ''Casiquiare'') [[upės bifurkacija|bifurkacija]], kur nuo pagrindinės vagos atsiskyrusi atšaka nebesugrįžta į pagrindinę upę, bet nuteka į [[Amazonė (upė)|Amazonės]] baseinui priklausantį [[Rio Negras|Rio (Amazonės intakas)|Negrą]].
 
Iki Santakos su Meta Orinoko vaga slenkstėta. Toliau teka plačiu 3-10 km slėniu, nors jis vietomis susiaurėja. Jūros potvniai sukelia upės vandens lygio svyravimus 400 km nuo žiočių ruože. Lietingojo sezono metu upė išsilieja iki 22 km pločio ir 100 m gylio (sezoninių potvynių [[amplitudė]] siekia 30 m). Per metus Orinokas nuneša 915 km³ vandens, 45 mln. tonų tvirtųjų nešmenų.
Orinoko baseine yra aukščiausias [[planeta|planetoje]] [[Anchelio krioklys]], krintantis nuo Auyan Tepui [[stalakalnis|stalakalnio]] ([[tepui]]).
 
Orinoko baseine yra aukščiausias [[planeta|planetoje]] [[Anchelio krioklys]], krintantis nuo Auyan Tepui [[stalakalnis|stalakalnioAujantepui]] stalakalnio ([[tepui]]).
Upė beveik visa tinka laivybai, okeaniniai laivai pasiekia [[Bolivaras|Bolivaro]] miestą, įsikūrusį 435 km nuo [[žiotys|žiočių]].
 
Upė beveik visa tinka laivybai, okeaniniai laivai pasiekia [[Bolivaras|Bolivaro]] miestą, įsikūrusį 435 km nuo [[žiotys|žiočių]], upiniai laivai - Puerto Ajakučą. Liūčių laikotarpiu pasiekiamos Guavijarės žiotys. Svarbiausi miestai prie Orinoko: [[Santa Barbara (Venesuela)|Santa Barbara]], [[Puerto Ajakučas]], [[Siudad Bolivaras]], [[Puerto Ordasas]] (Venesuela), [[Puerto Karenjas]] (Kolumbija)<ref>{{GEC|320}}</ref>.
 
== Tyrinėjimo istorija ==
Manoma, kad [[Kristupas Kolumbas]] trečiosios kelionės į [[Naujasis pasaulis|Naująjį pasaulį]] metu [[1498]] m. aptiko Orinoko žiotis, o ispanas Lope de Aguirre [[1560]] m. nukeliavo išilgai didelės jos dalies. Vokiečių gamtininkas [[Aleksandras von Humboldtas]] [[1799]] m. tyrė upės aukštupį, tačiau tik [[1944]] m. buvo padarytos Orinoko ištakų oro nuotraukos.
 
== Geografiniai duomenysŠaltiniai ==
{{reflist}}
*Ilgis – 2140 km
*Aukščių skirtumas – 1074 m
*Svarbiausieji intakai: [[Kaura]], [[Karoni]] (dešinieji), [[Guavjarė (upė)|Guavjarė]], [[Meta]], [[Arauka (upė)|Arauka]], [[Apurė]] (kairieji)
 
{{Link FA|lmo}}
[[Kategorija:Venesuelos upės]]
[[Kategorija:Kolumbijos upės]]
 
[[an:Orinoco]]