Vanai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Dydis nepakito ,  prieš 15 metų
S
nėra keitimo aprašymo
S
S
[[Skandinavų mitologija|Skandinavų mitologijoje]] '''vanai''' - vaisingumo dievų grupė. Manoma, kad senesni už [[Asai|asų]] grupės dievus, kurie tapo pagrindiniais dievais. Jie buvo vaisingumo, jūros ir klestėjimo dievai. Buvo laikomi turto, derlingumo, taikos globėjais, o su asais - vienybės nešėjais. Vanai buvo burtinikaiburtininkai ir pranašai, gerai išmanė magijos meną, todėl mokėjo įžvelgti ateitį. Buvo manoma, kad deivė [[Frėja]] išmokė asus magijos meno. Vanai praktikavo [[Endogamija|endogamiją]] ir [[Kraujomaiša|kraujomaišą]], priešingai nei asai, kurie tai draudė. Vanų kraujomaišos pavyzdys: Freiras ir Frėja buvo Njordo ir jo sesers [[Nerta|Nertos]] (vers. deivės [[Skadi]]) vaikai. Jų buveinę Snoris Sturlusonas vadina [[Vanaheimas|Vanaheimu]].
 
Pirmasis karas žemėje kilo tarp asų ir vanų, kai pikta vanų burtininkė [[Gulveiga]] (Heidė) atėjo pas asus ir tapo šio karo priežastimi. Karas buvo ilgas ir pragaištingas, abiems pusėms grėsė sunaikinimas. Tačiau pavyko sudaryti taikataiką, tada vainaivanai ir asai apsikeitė įkaitais. Tokiu būdu pas asus nukeliavo vainaivanai: Njordas su vaikais [[Frėja]] ir [[Freiras|Freiru]], kurie taip pat buvo tapo prilyginami asams, o pas vanus asai [[Henis]] ir [[Mimis]]. Po karo pabaigos žemėje baigėsi aukso amžius.
 
Skandinavai praktikavo pasiriktinai asų, vanirų arba abu kultus. Krikščionims buvo ypač sunku tverstiatversti į savo religiją vanų kulto išpažinėjus. Vanų kultas dominavo tuosetose vietovėse, kur pagrindinis pragyvenimo šaltinis buvo žvejyba.
 
== Vanų sąrašas ==
4 119

pakeitimų