'''Atsipalaidavimas''', '''relaksacija''' (lot. ''relaxatio'') - organizmo gebėjimas atpalaiduoti [[ramenys|raumenis]] (fizinis atsipalaidavimas) ir/ar panirti į [[ramybės]] būseną, nusiraminti (psichinis atsipalaidavimas).
==Fiziologinė atsipalaidavimo rekšmė==
==Pagrindimas (remiantis fiziologija)==
Nustatyta, kad apie 80 % visų kraujotakos, endokrininių, virškinimo trakto, onkologinių sutrikimų, imuninės sistemos nusilpimų yra psichosomatinio pobūdžio. Organizmas fiziologiškai yra reikalingas periodiško poilsio, kuris įmanomas giluminio atsipalaidavimo arba miego metu. Atsipalaidavęs organizmas veikia pačiu optimaliausiu jo funkcionavimo režimu (natūraliai).
Relaksacijos metuAtsipalaidavęs žmogus nustoja eikvoti energiją, nukreiptą į tam tikrų raumenų įtempimąįtempimo beipalaikymui, jolengviau palaikymą. Be to tai padeda perkeltivaldo dėmesį nuo išorinių prie vidinių dalykų. Atsipalaidavęs žmogus tampa ramus, stabilizuojasi psichika bei psichiniai procesai, teigiamai veikiama emocinė bei protinė būklė.
Bet kuri neigiama emocija sukelia tam tikros raumenų grupės įtempimą. Dažnai pasikartojanti emocija sąlygoja didesnį įtempimą bei įtvirtinama nesąmoningai. Dažna raumenų įtampa, nepagrįsta judėjimo ar kitos fizinės veiklos poreikių (einant, bėgant), signalizuoja, kad žmogaus psichikoje nusistovėjo neadekvatus kokio nors reiškinio vertinimas, sukeliantis psichosomatinius pakitimus. Pagal tam tikrų raumenų grupių įtempimo būklę galima spręsti apie žmogaus psichikos būseną. TuometĮtampai būtina pašalinti įtampą, kadangi jainuolat pasikartojant nuolat, tai gali sąlygotikilti spazmusspazmai, skausmusskausmai bei psichosomatinespsichosomatiniai sutrikimussutrikimai.
Įtampa gali būti pašalinama įvairiais būdais. Koncentruoto atsipalaidavimo pratimai - vieni veiksmingiausių.
