Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinai soboras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
+
Eilutė 1:
{{coord|54|53|25|N|23|55|36|E|type:landmark|display=title}}
{{ltcer|Kauno sentikiu cerkve.2007-04-06.jpg|Собор в честь Благовещения Пресвятой Богородицы|Kauno-Klaipėdos|Kauno miestas|Kaunas|Vytauto pr. 38|mūras|[[1935]] m.|}}
 
'''Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinai soboras''' stovi [[Kaunas|Kaune]], [[Ramybės parkas|Ramybės parko]] pietiniamepietinėje pakraštyjedalyje, priešalia [[Kauno Kristaus Prisikėlimo cerkvė]]s.
 
==Istorija==
Pirmoji [[stačiatikiaistačiatikybė|stačiatikių]] šventovė [[Kaunas|Kaune]] pastatyta [[XVI a.]] pabaigoje. [[1620]] m. karalius [[Zigmantas Vaza]] įsakė uždaryti cerkvę [[Kauno senamiestis|Kauno senamiestyjeSenamiestyje]], Kumelės gatvėje. [[1824]] m. įsteigta Kauno stačiatikių [[parapija]]. Nuo [[XIX a.]] iki [[XX a.]] pradžios Kaune pastatyta 16 cerkvių ir koplyčių.
 
[[Kauno soboras|Įgulos soborą]] pritaikius [[Lietuvos kariuomenė]]s bažnyčiai, [[1930]] m. ministrų kabinetas [[Kauno Kristaus Prisikėlimo cerkvė]]scerkvės padidinimui skyrė 75 000 litų. Tačiau nuspręsta ne plėsti jau esamą cerkvę, bet statyti naują – tam buvo skirta papildomai 10 000 litų. Kadangi visų šių lėšų vistiek neužteko, buvo panaudotos tikinčiųjų aukos. Naujoji(iš šventovėviso pastatytakainavo [[1935]]apie metais170 stačiatikių000 kapinėselitų). [[1937]] m. parapijoje buvo 4 560 tikinčiųjų, 2 šventikai. Nuo lapkričio iki balandžio garbinimui būdavo išstatoma [[Surdegio Dievo Motinos ikona|Dievo Motinos iš Surdegio vienuolyno ikona]], kuri sobore yra ir dabar.
Pirmoji [[stačiatikiai|stačiatikių]] šventovė [[Kaunas|Kaune]] pastatyta XVI a. pabaigoje. [[1620]] m. karalius [[Zigmantas Vaza]] įsakė uždaryti cerkvę [[Kauno senamiestis|Kauno senamiestyje]], Kumelės gatvėje. [[1824]] m. įsteigta Kauno stačiatikių parapija. Nuo XIX a. iki XX a. pradžios Kaune pastatyta 16 cerkvių ir koplyčių.
 
Cerkvės projektą [[1932]] m. parengė architektas [[Edmundas Frykas]]. Statybos darbai pradėti tų pačių metų vasarą ir tęsėsi iki [[1935]] m. rudens. Projektuodamas pastatą architektas stengėsi interpretuoti keleriopas tradicinių Rusijos cerkvių formas. Skirtingai nei senojoje cerkvėje, čia dominuoja kupolinė kompozicija. <ref>[[Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė]]. Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje. - K.: VDU leidykla, 2001. - 39-40 psl. - ISBN 9986-501-81-4</ref>
[[1930]] m. ministrų kabinetas [[Kauno Kristaus Prisikėlimo cerkvė]]s padidinimui skyrė 75 000 litų. Tačiau nuspręsta ne plėsti jau esamą cerkvę, bet statyti naują – tam buvo skirta papildomai 10 000 litų. Kadangi visų šių lėšų vistiek neužteko, buvo panaudotos tikinčiųjų aukos. Naujoji šventovė pastatyta [[1935]] metais stačiatikių kapinėse. [[1937]] m. parapijoje buvo 4 560 tikinčiųjų, 2 šventikai. Nuo lapkričio iki balandžio garbinimui būdavo išstatoma [[Surdegio Dievo Motinos ikona|Dievo Motinos iš Surdegio vienuolyno ikona]], kuri sobore yra ir dabar.
 
[[19451937]] m. parapijoje buvo 5804560 tikinčiųjų., [[1947]]2 mšventikai. sovietųNuo valdžialapkričio parapijąiki įregistravobalandžio kartumėn. subūdavo [[KaunoSurdegio KristausDievo PrisikėlimoMotinos cerkvėikona|KristausDievo PrisikėlimoMotinos cerkve]]. [[1957Surdegio vienuolyno ikona]], m.kuri soboruisobore priklausė 2yra 385ir stačiatikiaidabar.
 
[[1945]] m. parapijoje buvo 580 tikinčiųjų. [[1947]] m. sovietų valdžia parapiją įregistravo kartu su Kristaus Prisikėlimo cerkve. [[1957]] m. soborui priklausė 2385 stačiatikiai. <ref>http://www.orthodoxy.lt/index.php/where,eparhia;sub,kaun-klayp;sub3,175</ref>
==Nuorodos==
* [http://www.orthodoxy.lt/index.php/where,eparhia;sub,kaun-klayp;sub3,175 Orthodoxy.ru]
 
==Šaltiniai==
[[category:Lietuvos stačiatikių cerkvės]]
{{ref}}
[[Kategorija:Kauno pastatai]]
 
[[Kategorija:Kauno pastataicerkvės]]