Paukščių žiedavimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Paukščių žiedavimas''' - [[paukščiai]] yra žieduojami siekant nustatyti jų migracijos kelius bei kai kuriems jų [[biologija | biologijos]] faktams tirti. Žiedavimo metodas yra paprastas ir patikimas: mažas lengvas žiedelis, uždedamas paukščiui ant kojos. Žiedas tampa tarsi paukščio tapatybės kortelė. Vėliau, kur nors tą paukštį pagavus, radus žuvusį ar kitaip perskaičius jo žiedo numerį, galima nustatyti kur, kokio amžiaus ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo žieduotas, kokiu greičiu ir kokį atstumą jis nukeliavo, koks likimas jį ištiko. Kai kurie paukščiai žieduojami ir spalvotais [[plastikas|plastiko]] žiedais ant kaklo, sparno ar kojos. Stambūs retesni paukščiai kartais žymimi specialiais mikrosiųstuvais.

[[Europa | Europoje]] paukščiai žieduojami daugumoje valstybių. Kiekvienoje šalyje gaminami ir specialiai tai šaliai skirti žiedai, ant kurių puikuojasi šalies arba miesto, kuriame įsikūres žiedavimo centras, pavadinimas. Greta šio užrašo įspaustas unikalus, sudarytas iš raidžių ir skaičių, kodas. Radus paukščio žiedą, būtina apie jį pranešti šalies žiedavimo centrui. Ši informacija yra labai vertinga paukščių žieduotojams ir suteikia žinių apie paukščių judėjimo maršrutus, jų gyvenimo trukmę, paukščio žiedavimo aplinkybes.

 

==Žiedavimas Lietuvoje==

Lietuvoje sistemingai žieduoti paukščius buvo pradėta [[1929]] metais, kai [[Ventės ragas|Ventės rage]] profesoriaus [[Tadas Ivanauskas|Tado Ivanausko]] iniciatyva buvo įkurta pirmojo [[ornitologija|ornitologinė]] stotis ir pradėtas formuoti žieduotojų tinklas, kuriam iš pradžių priklausė 34 asmenys. Turima duomenų, kad iki tol Lietuvoje dirbo pavieniai žieduotojai, tačiau paukščiai būdavo ženklinami [[Vokietija|vokiškais]] žiedais. Antroji ornitologinė stotis Lietuvoje buvo įkurta [[1962]] metais [[Kuršių Nerija|Kuršių Nerijoje]], tarp [[Juodkrantė]]s ir [[Pervalka|Pervalkos]].

Lietuvoje didžiausi paukščių būriai migruoja per Ventės ragą. Čia juos ornitologai gaudo, žieduoja, renka ir analizuoja informaciją apie anksčiau žieduotus paukščius.

 

==Darbas ornotologijos stotyje==

Paukščiai gaudomi specialiomis gaudyklėmis. Šį įrenginį sudaro rėmai, ant kurių iškeliamas iš [[tinklas|tinklų]] gabalų susiūtas apie 10 m aukščio ir 20 m pločio į galą siaurėjantis bučas. Pačiame jo gale yra kamera, į kurią ir patenka paukščiai. Toje kameroje paukščiai yra išgaudomi į mažas dėžutes.

Darbas ornitologinėse stotyse vyksta ištisus metus. Pasibaigus didžiajai rudens migracijai, čia užklysta žiemoti skrendantys sparnuočiai, pavyzdžiui, nemaži būriai [[svirbelė|svirbelių]], mintančių [[šermukšnis|šermukšniais]], [[guduobelė|gudobelėmis]], užsilikusiais [[obuolys|obuoliais]]. Gaudykles ornitologai suskleidžia tik tuomet, kai [[sinoptikas|sinoptikai]] prognozuoja [[šlapdriba|šlapdribą]], kad neatlaikę sniego svorio įrenginiai nesulūžtų. Ornitologai kiekvieną paukštį dėmesingai apžiūri – nustato jo rūšį, lytį, amžių, kartais biometrinius duomenis ir viską surašę į registracijos knygą, ant paukščio kojelės užmauna specialų žiedą su registracijos numeriu bei įrašu „Zool. Mus. Kaunas Lithuania“. Po šios procedūros paukštis paleidžiamas į laisvę.

Lietuvos žieduotojai naudoja šešiolikos dydžių žiedus, kai kuriose šalyse jų būna iki 30. Anksčiau žiedai būdavo gaminami iš [[aliuminis|aliuminio]]. Jie būdavo lengvi, nerūdijantys, tačiau minkšti ir gana greit dilo, tad po keliolikos metų kartais nukrisdavo paukščiui nuo kojos. Todėl pastaruoju metu imta naudoti [[plienas|plieninius]], nedylančius. Ant žiedo nurodoma vieta, kur saugoma informacija apie paukštį. Profesionaliai uždėtas žiedas paukščiui nekenkia ir jam netrukdo.