Jurgis Čiurlys: Skirtumas tarp puslapio versijų

Mokėsi [[Virbališkis|Virbališkio]] pradžios mokykloje, [[1892]] - [[1900]] m. - [[Šiaulių gimnazija|Šiaulių gimnazijoje]], jąkurią baigė sidabro medaliu. [[1901]] –- [[1904]] m. studijavo [[Petrapilis|Petrapilio]] universitete. [[1902]] m. buvo trumpam pašalintas už dalyvavimą studentų riaušėse. [[1904]] m. įstojo į [[Petrapilis|Petrapilio]] technologijos institutą, kurį baigė [[1913]] m. Ketverius metus buvo Petrapilio lietuvių studentų draugijos pirmininkas.

[[1913]] - [[1914]] m. dirbo [[Vilnius|Vilniaus]] kanalizacijos statyboje. [[1914]] m. mobilizuotas į kariuomenę. [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metais dirbo [[Tula|Tulos]] ginklų gamykloje, ten buvo ''Lietuvių tremtinių klubo'' pirmininkas.

[[1918]] m. grįžo į Vilnių. [[1918]] m. [[gruodžio 3]] d. tapo Susisiekimo ministerijos techninės tarnybos nariu, nuo [[1918]] m. - [[gruodžio 26]] d. - valdininkas ypatingiems reikalams. [[1919]] m. - [[Socialdemokratas|„Socialdemokrato“]] redaktorius.

Nuo [[1919]] m. [[gegužės 20]] d. - [[Kaunas|Kauno]] geležinkelio dirbtuvių viršininkas. [[1922]] m. [[kovo 27]] d. buvo komandiruotas į [[Maskva|Maskvą]] perimti Lietuvai pagal Taikos sutartį priklaususias susisiekimo priemones.

Nuo [[1927]] m. [[balandžio 1]] d. - Lietuvos geležinkelių Traukos tarnybos viršininko pavaduotojas, nuo [[1928]] m. [[kovo 26]] d. - viršininkas, nuo [[1930]] m. [[lapkričio 13]] d. - Susisiekimo ministerijos inžinerinės tarybos pirmininkas, nuo [[1935]] m. [[sausio 1]] d. - Geležinkelių direktoriaus pavaduotojas, [[1935]] - [[1938]] m. - direktorius, vėliau - Susisiekimo ministerijos vyriausiasis inspektorius.

Nuo [[1936]] m. [[vasario 29]] d. - Lietuvos energetikos komiteto pirmininkas. [[1940]] m. rugpjūčio mėn. [[bolševikai|bolševikų buvo]] paskirtas Geležinkelių direktoriumi, bet dirbti atsisakė. Juo tapo tik [[1941]] m. birželio mėn., užėjus vokiečiams.

[[1919]] - [[1922]] m. dėstė fiziką [[Vilnius|Vilniaus]] lietuvių gimnazijoje. Nuo [[1922]] m. [[lapkričio 1]] d. - [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universiteto]] Technikos fakulteto vyr. asistentas, nuo [[1925]] m. [[spalio 1]] d. - docentas, [[1942]] - [[1944]] m. - profesorius. Skaitė mašinų detalių ir keliamųjų mašinų kursą, dėstė bendrąją mašinų teoriją.

Parengė ir išleido hektografu spausdintus paskaitų kursus: „Mašinų detalės“ ([[1924]] – [[1925]] m.), „Keliamosios mašinos“ ([[1932]] m.), „Mašinų teorija“ ([[1940]] m.). Aktyviai dalyvavo ''Lietuvos technikų draugijos'' veikloje, buvo vienas jos steigėjų, valdybos sekretorius, vėliau - [[Lietuvos inžinierių sąjunga|Lietuvos inžinierių sąjungos]] valdybos pirmininko pavaduotojas ir mechanikų sekcijos pirmininkas. Paskelbė daugybę savo specialybės straipsnių žurnaluose „''Sąsieka'' “„Sąsieka“([[1927]] – 1928 m.), „''Technika''“„Technika“ (1928 m.), „''Technika„Technika ir ūkis''“ūkis“ ([[1933]] – 1936 m.).

Baigiantis [[Antrasis pasaulinis karas|karui]] [[1944]] m. pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]], [[1945]] - [[1946]] m. dalyvavo organizuojant Pabaltijo universitetą [[Hamburgas|Hamburge]] ir [[Pinebergas|Pineberge]], [[1946]] - [[1947]] m. jame dėstė. [[1947]] m. - Pabaltijo universiteto Mechanikos fakulteto dekanas.

[[1947]] m. [[gruodžio 22]] d. išvyko į [[JAV]]. [[1948]] - [[1950]] m. [[gegužės 22]] d. dėstė Fort Veino technikos mokykloje.