Plazma: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 488 pridėti baitai ,  prieš 13 metų
nėra keitimo aprašymo
No edit summary
No edit summary
:''Šis straipsnis yra apie plazmos sąvoką fizikoje. Apie skystąją kraujo dalį skaitykite straipsnį [[Kraujo plazma]]. ''
Plazma
[[Image:Plasma-lamp 2.jpg|thumb|250px|[[Plazminė lempa]]]]
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
16:38, 2009 kovo 19 versija naudotojo JAnDbot (Aptarimas | indėlis)
(skirt) ←Prieš tai buvusi versija | žiūrėti esamą versiją (skirt) | Kita versija → (skirt)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Šis straipsnis yra apie plazmos sąvoką fizikoje. Apie skystąją kraujo dalį skaitykite straipsnį Kraujo plazma.
Plazminė lempaPlazma – iš dalies arba visiškai jonizuotos dujos, kurių teigiamųjų ir neigiamųjų krūvių tankis praktiškai vienodas.
 
Plazminė lempaPlazma'''Plazma''' – iš dalies arba visiškai jonizuotos [[dujos]], kurių teigiamųjų ir neigiamųjų krūvių tankis praktiškai vienodas.
Kai temperatūra labai žema, artima absoliutiniam nuliui, visos medžiagos yra kietos. Šildomos kietosios medžiagos virsta skystomis, o paskui ir dujomis.
 
Kai [[temperatūra]] labai žema, artima absoliutiniam nuliui, visos medžiagos yra kietos. Šildomos kietosios medžiagos virsta skystomis, o paskui ir [[dujos|dujomis]].
Kai temperatūra gana aukšta susiduriant labai greitai judantiems atomams arba molekulėms, prasideda dujų jonizacija. Atsiranda nauja medžiagos būsena – plazma. Vadinasi, plazma yra elektriškai neutrali sistema. Atsižvelgiant į sąlygas, plazmos jonizacijos laipsnis, t.y. jonizuotų atomų skaičius ir jų viso skaičiaus santykis gali būti skirtingas. Visiškai jonizuotoje plazmoje neutralių atomų nėra.
 
Kai temperatūra gana aukšta susiduriant labai greitai judantiems [[atomas|atomams]] arba molekulėms[[molekulė]]ms, prasideda dujų [[jonizacija]]. Atsiranda nauja medžiagos būsena – '''plazma'''. Vadinasi, plazma yra elektriškai neutrali sistema. Atsižvelgiant į sąlygas, plazmos jonizacijos laipsnis, t.y. jonizuotų [[atomas|atomų]] skaičius ir jų viso skaičiaus santykis gali būti skirtingas. Visiškai jonizuotoje plazmoje neutralių atomų nėra.
Dujų jonizaciją ir plazmos susidarymą gali sukelti ne tik kaitinimas, bet ir įvairių rūšių spinduliavimas arba dujų atomų bombardavimas greitomis elektringosiomis dalelėmis. Tada gaunama vadinamoji žemos temperatūros plazma.
 
Dujų jonizaciją ir plazmos susidarymą gali sukelti ne tik kaitinimas, bet ir įvairių rūšių spinduliavimas arba dujų atomų bombardavimas greitomis elektringosiomis dalelėmis. Tada gaunama vadinamoji ''žemos [[temperatūra|temperatūros]] plazma''.
 
==Plazmos savybės==
Plazma turi daugelį specifinių savybių, kurios leidžia ją nagrinėti kaip savitos ketvirtosios būsenos medžiagą.
 
Plazmos elektringosios dalelės lengvai juda, veikiamos [[elektrinis laukas|elektrinio]] ir [[magnetinis laukas|magnetinio lauko]]. Dėl to plazmos atskirų sričių elektrinio neutralumo sutrikimas, sukeltas susikaupusių vieno ženklo [[elektros krūvis|krūvio]] dalelių, greitai pranyksta. Susidaręs elektrinis laukas verčia judėti elektringąsias daleles tol, kol atsistato elektrinis neutralumas ir elektrinis laukas pasidaro lygus nuliui.
 
Skirtingai nuo neutraliųjų dujų, tarp kurių [[molekulė|molekulių]] veikia artisiekės jėgos, tarp elektringųjų plazmos dalelių veikia [[Kulono jėga|Kulono jėgos]], palyginti lėtai mažėjančios kartu su atstumu. Kiekviena dalelė sąveikauja iš karto su didelių kiekiu aplinkos dalelių. Dėl to šalia betvarkio šiluminio judėjimo plazmos dalelės gali dalyvauti įvairiuose tvarkinguose (bendruose) judėjimuose. Plazmoje lengvai sužadinami įvairios kilmės [[svyravimai]] ir [[banga|bangos]].
 
Plazmos laidumas didėja, didėjant jonizacijos laipsniui. Kai [[temperatūra]] aukšta, visiškai jonizuotos plazmos laidumas priartėja prie superlaidininkų laidumo.
 
==Plazma kosmose==
Plazma sudaro didelę dalį (apie 99%) [[Visata|Visatos]] medžiagų. Dėl aukštos temperatūros [[Saulė]] ir kitos žvaigždės[[žvaigždė]]s sudarytos iš visiškai jonizuotos plazmos.
 
Iš plazmos susideda ir tarpžvaigždinė aplinka, užpildanti erdvę tarp žvaigždžių ir [[galaktika|galaktikų]]. Tarpžvaigždinės aplinkos [[tankis]] labai mažas, vidutiniškai mažesnis negu vienas [[atomas]] vienam kubiniam centimetrui. Tarpžvaigždinės aplinkos atomų jonizacija vyksta spinduliuojant žvaigždėms ir kosminiams spinduliams – greitų dalelių srautams, perveriantiems [[Visata|Visatos]] erdvę visomis kryptimis. Skirtingai nuo žvaigždžių karštos plazmos, tarpžvaigždinės plazmos [[temperatūra]] yra labai maža.
Plazma kosmose
Plazma sudaro didelę dalį (apie 99%) Visatos medžiagų. Dėl aukštos temperatūros Saulė ir kitos žvaigždės sudarytos iš visiškai jonizuotos plazmos.
 
Plazma supa mūsų [[planeta|planetą]]. [[Žemės atmosfera|Atmosferos]] viršutinis sluoksnis 100–300 km aukštyje yra jonizuotos [[dujos]][[jonosfera]]. Atmosferos viršutinių sluoksnių oro jonizaciją sukelia daugiausia Saulės[[Saulė]]s spinduliai ir Saulės spinduliuojamų elektringųjų dalelių srautai. Aukščiau jonosferos išsidėsčiusios Žemės[[Žemė]]s radiacinės juostos, kurias atrado dirbtiniai [[palydovas|palydovai]]. Radiacinės juostos taip pat susideda iš plazmos.
Iš plazmos susideda ir tarpžvaigždinė aplinka, užpildanti erdvę tarp žvaigždžių ir galaktikų. Tarpžvaigždinės aplinkos tankis labai mažas, vidutiniškai mažesnis negu vienas atomas vienam kubiniam centimetrui. Tarpžvaigždinės aplinkos atomų jonizacija vyksta spinduliuojant žvaigždėms ir kosminiams spinduliams – greitų dalelių srautams, perveriantiems Visatos erdvę visomis kryptimis. Skirtingai nuo žvaigždžių karštos plazmos, tarpžvaigždinės plazmos temperatūra yra labai maža.
 
==Plazmos pritaikymas praktikoje==
Plazma supa mūsų planetą. Atmosferos viršutinis sluoksnis 100–300 km aukštyje yra jonizuotos dujos – jonosfera. Atmosferos viršutinių sluoksnių oro jonizaciją sukelia daugiausia Saulės spinduliai ir Saulės spinduliuojamų elektringųjų dalelių srautai. Aukščiau jonosferos išsidėsčiusios Žemės radiacinės juostos, kurias atrado dirbtiniai palydovai. Radiacinės juostos taip pat susideda iš plazmos.
Plazma susidaro, vykstant visų rūšių išlydžiams dujose[[dujos]]e: rusenančiajam, [[elektros lankas|elektros lankui]], kibirkštiniam ir t.t. Tokia plazma vadinama dujų plazma.
 
Reklaminių užrašų ir dienos šviesos lempų šviečiančiuose vamzdeliuose taikoma [[rusenantis išlydis|rusenančio išlydžio]] teigiamojo stulpo plazma. Dienos šviesos lempose susidaro išlydžio [[gyvsidabris|gyvsidabrio]] garuose plazma. Stiklinis vamzdelis dengiamas specialiu [[liuminoforas|liuminoforu]], kuris, veikiamas plazmos spinduliavimo, ima pats švytėti. Parenkamas toks liuminoforas, kurio švytėjimas būtų artimas baltai[[balta]]i šviesai.
 
Dujų plazma taikoma daugelyje prietaisų, pavyzdžiui, dujiniame [[lazeris|lazeryje]] – kvantiniame šviesos šaltinyje. Lazeris galingiausias šviesos šaltinis. Jo spinduliavimas turi daug nuostabių savybių.
Plazmos pritaikymas praktikoje
Plazma susidaro, vykstant visų rūšių išlydžiams dujose: rusenančiajam, elektros lankui, kibirkštiniam ir t.t. Tokia plazma vadinama dujų plazma.
 
Plazmos čiurkšlė taikoma magnetiniuose hidrodinaminiuose [[Elektros generatorius|generatoriuose]]. Perspektyvūs yra kosminių laivų mažos galios plazminiai varikliai.
Reklaminių užrašų ir dienos šviesos lempų šviečiančiuose vamzdeliuose taikoma rusenančio išlydžio teigiamojo stulpo plazma. Dienos šviesos lempose susidaro išlydžio gyvsidabrio garuose plazma. Stiklinis vamzdelis dengiamas specialiu liuminoforu, kuris, veikiamas plazmos spinduliavimo, ima pats švytėti. Parenkamas toks liuminoforas, kurio švytėjimas būtų artimas baltai šviesai.
 
Palyginti neseniai buvo sukurtas naujas prietaisas – [[plazmotronas]]. Plazmotrone sukuriamos galingos tankios plazmos čiurkšlės, plačiai taikomos įvairiose technikos srityse: [[metalas|metalams]] pjaustyti ir suvirinti, [[gręžinys|gręžiniams]] gręžti kietose [[uoliena|uolienose]] ir kt. Plazminė čiurkšlė pagreitina daugelį cheminių reakcijų, su plazmine čiurkšle gali įvykti tokios reakcijos, kurios paprastomis sąlygomis nevyksta.
Dujų plazma taikoma daugelyje prietaisų, pavyzdžiui, dujiniame lazeryje – kvantiniame šviesos šaltinyje. Lazeris galingiausias šviesos šaltinis. Jo spinduliavimas turi daug nuostabių savybių.
 
Ryškiausia [[fizika|fizikos]] perspektyva – aukštos [[temperatūra|temperatūros]] plazmą (dešimčių milijonų [[laipsnis|laipsnių]]) taikyti valdomoms [[branduolių sintezė|termobranduolinėms reakcijoms]] sukelti. Šiuo metu tokios reakcijos intensyviai tiriamos. Vykstant šioms reakcijoms, išskiriama didžiulė [[energija]].
Plazmos čiurkšlė taikoma magnetiniuose hidrodinaminiuose generatoriuose. Perspektyvūs yra kosminių laivų mažos galios plazminiai varikliai.
 
[[Category:Fizika]]
Palyginti neseniai buvo sukurtas naujas prietaisas – plazmotronas. Plazmotrone sukuriamos galingos tankios plazmos čiurkšlės, plačiai taikomos įvairiose technikos srityse: metalams pjaustyti ir suvirinti, gręžiniams gręžti kietose uolienose ir kt. Plazminė čiurkšlė pagreitina daugelį cheminių reakcijų, su plazmine čiurkšle gali įvykti tokios reakcijos, kurios paprastomis sąlygomis nevyksta.
[[Kategorija:Materija]]
 
{{Link FA|ar}}
Ryškiausia fizikos perspektyva – aukštos temperatūros plazmą (dešimčių milijonų laipsnių) taikyti valdomoms termobranduolinėms reakcijoms sukelti. Šiuo metu tokios reakcijos intensyviai tiriamos. Vykstant šioms reakcijoms, išskiriama didžiulė energija.
 
[[af:Plasma (fisika)]]
[[ar:بلازما (فيزياء)]]
[[bg:Плазма]]
[[bs:Plazma]]
[[ca:Plasma (estat de la matèria)]]
[[chr:ᎠᏣᏅᏙ]]
[[cy:Plasma (ffiseg)]]
[[da:Plasma]]
[[de:Plasma (Physik)]]
[[en:Plasma (physics)]]
[[eo:Plasmo]]
[[es:Plasma (estado de la materia)]]
[[fa:پلاسما (فیزیک)]]
[[fi:Plasma]]
[[gl:Plasma]]
[[he:פלזמה (מצב צבירה)]]
[[hi:प्लाज्मा (भौतिकी)]]
[[hr:Plazma]]
[[hu:Plazma]]
[[is:Rafgas]]
[[ja:プラズマ]]
[[ko:플라스마]]
[[lv:Plazma]]
[[ms:Plasma (fizik)]]
[[nl:Plasma (aggregatietoestand)]]
[[nn:Plasma]]
[[no:Plasma]]
[[pl:Plazma]]
[[pt:Plasma]]
[[ro:Plasmă]]
[[ru:Плазма]]
[[simple:Plasma (physics)]]
[[sk:Plazma (fyzika)]]
[[sl:Plazma (fizika)]]
[[sr:Плазма (физика)]]
[[sv:Plasma]]
[[sw:Utegili (fizikia)]]
[[ta:பிளாசுமா (இயற்பியல்)]]
[[th:พลาสมา (ฟิสิกส์)]]
[[tr:Plazma (fizik)]]
[[uk:Плазма (агрегатний стан)]]
[[ur:شاکلہ طبیعیات]]
[[vi:Plasma]]
[[zh:等离子体]]
31 621

pakeitimas