Determinizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
versta iš angliškos wikipedijos |
||
Eilutė 1:
'''Determinizmas''' – [[filosofija|filosofinė]] nuostata, teigianti, kad kiekvienas įvykis pasaulyje, įskaitant žmonių mintis, pasirinkimus ir veiksmus, yra iš anksto nulemtas kitų susijusių įvykių ir jų grandinių.
== Rūšys ==
Pasak ''sunkaus determinizmo'', viskas, kas nutinka, ''privalo'' nutikti, taigi visi įvykiai yra ''priversti'' nutikti, todėl [[laisva valia]] neegzistuoja. ''Lengvas determinizmas'' teigia, kad laisva valia ir determinizmas yra sutaikomi. Viskas, kas nutinka, nutikti privalo. Vienas iš tokių nutikimų yra norai. Tai reiškia, kad mes negalime ''norėti'' kitų dalykų negu ''norime''. Bet už tai mes galime daryti tai, ką norime, o tai, anot lengvojo determinizmo, ir yra laisva valia. <ref>http://instruct.westvalley.edu/lafave/FREE.HTM</ref>
''Priežasties determinizmas'' yra idėja, kad kiekvienas įvykis yra nulemtas prieš tai įvykusių įvykių ir aplinkybių kartu su gamtos gamtos dėsniais. Tai reiškia, kad neegzistuoja jokie atsitiktinumai, atsitiktinumo įspūdis gali susidaryti tik dėl žinių apie įvykį nulėmusias priežastis trūkumo.
''Loginis determinizmas'' teigia, kad visi teiginiai apie praeitį, dabartį ir ateitį yra arba tiesa arba melas. Šiame kontekste laisvos valios problema yra tokia: kaip pasirinkimai gali būti laisvi, kai tavo ateities veiksmai jau dabar yra determinuoti kaip tiesa arba melas?
''Biologinis determinizmas'' yra idėja, kad visas mūsų elgesys, nuomonės ir troškimai yra užfiksuoti mūsų [[genetinis kodas|genetiniame kode]]. Pavyzdžiui, kai kurie mokslininkai mano, kad [[priklausomybė|priklausomybės]] problema yra iš esmės genetinė.
Taip pat egzistuoja ''teologinis determinizmas''. Jei [[Dievas]] iš anksto žino viską, kas bus ir ką mes darysime, kaip mes galime laisva valia daryti sprendimus?
Kai kurie deterministai mano, kad determinizmas nusako tik materialių daiktų sąveiką, bet neliečia sąmoningų būtybių protų ir [[siela|sielų]]. Taip manantys deterministai taip pat turi užsiimti [[dualizmas|dualistinę]] poziciją [[sąmonės filosofija|sąmonės filosofijoje]] - tikėti, kad [[protas]] nepriklauso materialiam pasauliui, o yra kito tipo materija. Tiesa, galima manyti, kad sielos taip pat veikia pagal deterministinius dėsnius.
== Kritika ==
=== Determinizmas ir fizika ===
Vienas [[gramas]] [[uranas|urano]] [[izotopas|izotopo]] ''U-238'' (dažnai pasitaikanti [[radioaktyvumas|radioaktyvi]] medžiaga) turi apie 2.5 x 10<sup>21</sup> [[atomas|atomų]]. Pasak visų mokslui žinomų testų, visi šie atomai yra identiški. Maždaug 12600 kartų per sekundę vienas iš atomų tame grame skyla, atiduodamas alpha dalelę. Skilimas nepriklauso nuo jokio išorinio poveikio ir iki šių dienų jokia fizikos teorija gali nuspėti, kada bet kuris iš atomų skils. Kai kurių rūšių determinizmas reikalautų, kad kiekviename urano atome būtų koks nors vidinis laikrodis, kuris nustatytų tikslų skilimo laiką, bet kol kas nieko panašaus nėra rasta. Radiacija gali sukelti [[Vėžys (liga)|vėžį]]. Tai įvyksta, kai konkreti alpha dalelė sukelia tam tikrus [[chemija|cheminius]] procesus [[ląstelė|ląstelėje]], kurie sukelia [[mutacija|mutaciją]]. Tokiu atveju konkretus skilimo, kuris sukelia mirtiną mutaciją, konkretus laikas yra svarbus. Jei tokie tik tikimybėmis nuspėjami įvykiai gali turėti įtakos makro pasaulio įvykiams (pvz. dėl radiacijos sukelto vėžio miršta žmogus, kuris būtų buvęs [[istorija|istoriškai]] svarbus), tai galima manyti, kad istorijos eiga nėra determinuota nuo laiko pradžios.
Panašių prieštaravimų determinizmui iškelia ir [[kvantinė mechanika]], kurioje veikia [[Heizenbergo neapibrėžtumo principas]].
===Pirmoji priežastis ===
Tarkime, kad visi įvykiai yra sukelti prieš tai įvykusių įvykių. Įvykis A<sub>'''N'''</sub> yra sukeltas įvykio A<sub>'''N-1'''</sub>, o šį sukėlė A<sub>'''N-2'''</sub> ir taip toliau. Atrodo akivaizdu, kad tada yra du variantai :
# Egzistuoja įvykis A<sub>'''0'''</sub> iki kurio nebuvo įvykęs joks kitas įvykis, kuris būtų galėjęs jį sukelti.
# Nėra tokio įvykio A<sub>'''0'''</sub> prieš kurį nebūtų nutikęs joks kitas įvykis, kas reikštų, kad egzistuoja begalinė serija tarpusavy susijusių įvykių. Bet kas tada sukėlė visą tą seriją? Juk pati serija, išeitų, irgi yra įvykis.
Atrodo, kad kažkas yra negerai su pradine prielaida. Reikia pripažinti, kad yra bent viena išimtis - pirmas įvykis (arba begalinės įvykių serijos sukūrimas), kuris nėra sukeltas jokio kito įvykio. Kita galimybė yra sakyti, kad pirmas įvykis yra kartu ir paskutinis įvykis - viskas eina ratu. Pavyzdžiui, jei [[didysis sprogimas]] yra pirmas įvykis, jis būtų ir [[visata|visatos]] pabaiga, kuri sukelia naujos visatos atsiradimą. Tai būtų begalinis ratas, neturintis jokios tikros pradžios ar pabaigos. Tokia teorija pašalintų pirmojo įvykio būtinybę, bet nepaaiškintų, kodėl [[laikas]] turėtų eiti ratu. Kita šios teorijos problema yra ta, kad begalinis skaičius įvykių, įvykusių prieš bet kokį konkretų įvykį, paverstų tą konkretų įvykį neįmanomu. Jei praeityje buvo [[begalybė]] dienų, kaip galėjo išaušti šiandiena?
==Šaltiniai==
{{reflist}}
[[Category:Filosofija]]
[[Category:Filosofijos kryptys]]
| |||