Baltistika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Turbo (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Turbo (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 3:
Istorinė [[lingvistika]] baltistikos srityje tiria [[baltų kalbos|baltų kalbų]] atsiradimą, jų vystymąsi, kaitą, bei išlikusį ir buvusį dialektų, kalbų giminingumą kitoms [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbinės grupės]] ir neindoeuropiečių kalboms. Tiria baltų žodžių kilmės bei jų raidos problemas fono-semantinių bendrybių nustatymo plotmėje (lingvistinė etimologija), o taip pat kalbos struktūrų kaitą bei bendrybes ir sąryšius su kitomis indoeuropiečių kalbinėmis gruppėmis ir neindoeuropiečių kalbomis, gvildena indoeuropietiškojo bendrumo problemas.
 
Pagrindiniai baltistikos centrai Lietuvoje yra [[VU|Vilniaus universitete]] bei [[Lietuvos mokslų akademijoje|Mokslų Akademijoje]]. Kadangi [[lietuvių kalba]] yra viena archaiškiausių pasaulyje, tai baltistinius mokslinius tyrimus atlieka daugelis pasaulio mokslo centrų. Žymų indėlį į baltistiką padarė [[Rusija|Rusijos]] mokslininkai V.Toporovas, parašęs Prūsų kalbos etimologinio žodyno 1-5 t. bei O.Trubačiovas išplėtojęsu juo išplėtojęs K. Būgos darbus - išsamiai ištyrę ir konstatavę Padneprės [[hidronimija|hidronimijos]] baltiškumą.
 
==Žinomi Baltistai==