Maurice Bejart laikomas baletmeisteriu reformatoriumi, jo kūrybinė kryptis - [[neoklasika]], klasikinis šokis praturtintas moderniojo šokio savybėmis bei liaudies šokio elementais. Spektaklio pagrindas Maurice Bejart kūryboje - [[emocija|emocijos]] ir jausmai. Pirnybę [[baletas|balete]] teikė [[muzika|muzikai]]i. Šiuolaikinių baletų tėvu laikė [[Igoris Stravinskis|Stravinskį]], labai gerbė [[Richard Wagner|Vagnerį]], kuris ėmė jungti klasikinę ir [[avangardas|avangardinę]] muziką. Kūriniuose naudojo įvairių tautų ([[Japonija|japonų]], [[Graikija|graikų]]) liaudies muziką. Pagrindinis Bejart herojus - žmogus. Kai kuriuose baletuose Maurice Bejart žmogų vaizduoja kaip sudėtinį, nevienalytį asmenį, kaip pavyzdžiui balete „Marlo arba Dievų metamorfozės“, kuriame Marlo vaidmenį šoka net penki šokėjai, siekiantys pavaizduoti charakterio įvairumą. Daugumoje baletmeisterio kūrinių pagrindinės temos buvo meilė ir mirtis. Meilė vaizduota platoniška, tyra - jos dėka gimsta harmonija, bei žemiškoji - jos dėka gyvenimas tęsėsi. Mirtis baletmeisterio nežavėjo. Maurice Bejart viliojo akimirka tarp gyvenimo ir mirties, amžino judėjimo ir ramybės. Mirtį baletuose dažnai pateikdavo moters pavidalu.
=== Kūrybos apimtis ir žymiausi kūriniai ===
Maurice Bejart pastatė per 100 spektaklių. Tai ne tik [[baletas|baletai]], bet ir [[opera|operos]], [[operetė|operetės]]s, [[drama|dramos]] spektakliai. Kūrėjui buvo priimtini ir kameriniai šokiai (šoka keli žmonės) ir masiniai baletai. Didelį dėmesį skyrė kordebaletiniam šokiui, iš šokėjų reikalavo idealios klasikinės mokyklos. Mėgo dideles erdves, tokias kaip [[stadionas|stadionus]] ar aikštes.
<br />
Žymiausi kūriniai:[[Ludwig van Beethoven]] „9 simfonija“; „Marlo arba Dievų metamorfozės“; „Romeo ir Džuljieta“;„Šventasis pavasaris“, taip pat: „Bolero“ - Maurice Bejart kūrybos [[emblema]]. Tai lyg laidojimo apeiga. [[Solistas]] šoka ant stalo, o žmonės šokantys aplink jį, siurbia iš jo gyvenimišką energiją. [http://www.youtube.com/watch?v=UnSh-KPV7QQ Spektaklio „Bolero“ ištrauka]
