Skaitmeninė holografija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Xgrayz (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S wz prastinimas
Eilutė 3:
Skaitmeninė holografija išsivystė iš [[kompiuterinė holografija|kompiuterinės holografijos]]. Siaurąja prasme skaitmeninė holografija apsiriboja signalo skaitmeniniu atstatymu - kompiuterio atmintyje skaitmeninė holograma yra "skaitmeniškai" apšviečiama šviesa ir gaunamas skaitmeninis objekto atvaizdas. Su šiuo atvaizdu toliau yra atliekami įvairūs skaitmeniniai eksperimentai, kurių metu yra nustatomos objekto sąvybės arba objekto sąveika su kitais skaitmeniniais realių optinių signalų atvaizdais. Optiniame ir jam artimuose diapozonuose yra įmanoma atstatyti iš skaitmeninės hologramos realų objektą be tarpinių priemonių su elektronikos pagalba. Tačiau, kuomet nagrinėjami signalai pasižymi ekstremaliom trūkmėm arba bangos ilgiais, klasikinė skaitmeninė holografija susidūria su problemomis. Paminėtini pora pavyzdžių. Rentgeno spindulių skaitmeninė holografija naudoja fotoplokštelę kaip hologramos įrašymo terpę, kuri po to yra verčiama į skaitmeninę hologramą. Panašiai ir ultratrumpų signalų optikoje yra įmanoma įrašyti skaitmeninę hologramą CCD arba CMOS kamerų pagalba, tačiau praktinę vertę turi galimybę skatimeniškai patobulinus signalą jį atkūrti. Tam tikslui pasiekti vėl panaudojama fotopluokštelę iš specialių medžiagų, kurioje yra įrašoma skaitmeninės hologramos analoginė replika. Vėliau ši replika yra apšviečiama femtosekundiniu signalu ir yra atstatomas pageidaujamas objektas.
 
Pagrindiniai skaitmeninės holografijos pliusai yra galimybė skaitmeniškai apdoroti atsirandančias [[optinė sistema|optinėse sistemose]] [[aberacija|aberacijas]]s, tokiu būdu yra pagerinama [[skyra]]. Iš minusų verta paminėti didelius [[skaitmeninė informacija|skaitmeninės informacijos]] kiekius, kurios privalo apdoroti [[elektronika]].