Jurgis Bielinis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
S Atmestas 78.60.151.26 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (naudotojo Lazdynas keitimas) |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Bielinis.jpg|thumb|Jurgis Bielinis]]
'''Jurgis Bielinis''' (kitos pavardės: '''Bieliakas''', '''Jakulis'''), [[1846]] m. [[kovo 16]] d. [[Purviškiai I|Purviškiuose]], dab. [[Biržų raj]]. – [[1918]] m. [[sausio 18]] d. [[Katinai (Pasvalys)|Katinuose]], [[Joniškėlio valsčius]], dab. [[Pasvalio raj]]., palaidotas [[Suostas|Suoste]], Biržų raj.) – [[knygnešys]], publicistas, [[Aušra (laikraštis)|„Aušros“]] ir [[Varpas (laikraštis)|„Varpo“]] bendradarbis.
Eilutė 6:
Brolis [[Andrius Bielinis]], sūnus [[Kipras Bielinis]]. Mokėsi privačiai [[Šiauliai|Šiauliuose]] ir [[Mintauja|Mintaujoje]], [[1872]] m. baigė vokišką pradžios mokyklą [[Ryga|Rygoje]]. Nuo [[1873]] m. pradėjo knygnešio veiklą, talkino [[Motiejus Valančius|Motiejui Valančiui]], jo ir lietuviškos spaudos leidėjo [[Prūsij]]oje [[Jonas Zabermanas|J. Zabermano]] ryšininkas. Nuo [[1890]] m. persekiojamas jau nebegalėjo gyventi namuose, tėviškėje ir tapo profesionaliu knygnešiu.
[[1885]] m. įkūrė ir vadovavo [[Panevėžys|Panevėžio]] krašto [[Garšvių knygnešių draugija]]i. Vidurio ir Vakarų Lietuvoje sukūrė [[spaudos draudimas|draudžiamos spaudos]] platinimo tinklą, apėmusį ir [[Latgala|Latgalą]]. Per 31-erius aktyvios veiklos metus vienas arba su talkininkais pergabeno per sieną ir Lietuvoje išplatino beveik pusę visų
Bendradarbiavo laikraščiuose „Aušra“, „Varpas“, [[Ūkininkas (laikraštis)|„Ūkininkas“]], „[[Tėvynės sargas]]“, vėliau – „[[Lietuvos ūkininkas]]“, „[[Vilniaus žinios]]“. Pats leido neperiodinį laikraštėlį „Baltasis erelis“. Jam spausdinti iš [[Martynas Jankus|Martyno Jankaus]] nusipirko ir parsigabeno rankinę spausdinimo mašiną. [[1897]], [[1911]] ir [[1912]] m. išleisti 3 valstiečiams skirto neperiodinio leidinio numeriai. Parašė brošiūrų [[Lietuvos istorija|Lietuvos istorijos]], lietuvių valstiečių likimo temomis. Vienas pirmųjų ėmė kelti Lietuvos nepriklausomybės idėją, lietuvių vienybės šūkį, peikė dvarininkus dėl užgrobtų valstiečių žemių. Skleidė naivaus monarchizmo idėjas - tikėjo, kad Vakarų valstybių diplpmatinė parama padės įkurti nepriklausomą valstietiško karaliaus valdomą Lietuvos valstybę. <ref>Leonora Kalasauskienė. {{VLE|III}}, 172 psl. </ref>
|