11:18, 13 balandžio 2009 versija taisyti 78.60.151.26 (aptarimas) Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		11:21, 13 balandžio 2009 versija taisyti anuliuoti Homo ergaster (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Atleistieji nuo IP blokavimo, Administratoriai 145 783 keitimai S Atmestas 78.60.151.26 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (naudotojo Lazdynas keitimas) Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Vaizdas:Bielinis.jpg\|thumb\|Jurgis Bielinis]] ~~Naujanai valdo!!!!!!~~ '''Jurgis Bielinis''' (kitos pavardės: '''Bieliakas''', '''Jakulis'''), [[1846]] m. [[kovo 16]] d. [[Purviškiai I\|Purviškiuose]], dab. [[Biržų raj]]. – [[1918]] m. [[sausio 18]] d. [[Katinai (Pasvalys)\|Katinuose]], [[Joniškėlio valsčius]], dab. [[Pasvalio raj]]., palaidotas [[Suostas\|Suoste]], Biržų raj.) – [[knygnešys]], publicistas, [[Aušra (laikraštis)\|„Aušros“]] ir [[Varpas (laikraštis)\|„Varpo“]] bendradarbis. Eilutė 6: Brolis [[Andrius Bielinis]], sūnus [[Kipras Bielinis]]. Mokėsi privačiai [[Šiauliai\|Šiauliuose]] ir [[Mintauja\|Mintaujoje]], [[1872]] m. baigė vokišką pradžios mokyklą [[Ryga\|Rygoje]]. Nuo [[1873]] m. pradėjo knygnešio veiklą, talkino [[Motiejus Valančius\|Motiejui Valančiui]], jo ir lietuviškos spaudos leidėjo [[Prūsij]]oje [[Jonas Zabermanas\|J. Zabermano]] ryšininkas. Nuo [[1890]] m. persekiojamas jau nebegalėjo gyventi namuose, tėviškėje ir tapo profesionaliu knygnešiu. [[1885]] m. įkūrė ir vadovavo [[Panevėžys\|Panevėžio]] krašto [[Garšvių knygnešių draugija]]i. Vidurio ir Vakarų Lietuvoje sukūrė [[spaudos draudimas\|draudžiamos spaudos]] platinimo tinklą, apėmusį ir [[Latgala\|Latgalą]]. Per 31-erius aktyvios veiklos metus vienas arba su talkininkais pergabeno per sieną ir Lietuvoje išplatino beveik pusę visų ~~spausdinių~~spaudinių, tuomet išspausdintų [[Mažoji Lietuva\|Mažojoje Lietuvoje]]. Caro žandarams ir pasienio sargybiniams buvo įkliuvęs 5 kartus, bet buvo sumanus ir drąsus, todėl pavykdavo ištrūkti. Už jo sugavimą valdžia buvo paskyrusi didelę premiją. Savojo gyvenimo šūkiu laikė paties sukurtą posakį: “Nemirsiu, kol maskoliai iš Lietuvos neišeis”. Mirė eidamas pėsčiomis į Vilnių, į [[Lietuvių konferencija\|Lietuvių konferenciją]], kuri Nepriklausomybės reikalavimą paskelbė bendru visos tautos reikalu. <ref>[http://www.spaudos.lt/Knygnesiai/Jurgis_Bielinis.htm Jurgio Bielinio biografija]</ref> Įėjo į lietuvių tautinio judėjimo istoriją kaip ryškiausias lietuvio knygnešio prototipas. Bendradarbiavo laikraščiuose „Aušra“, „Varpas“, [[Ūkininkas (laikraštis)\|„Ūkininkas“]], „[[Tėvynės sargas]]“, vėliau – „[[Lietuvos ūkininkas]]“, „[[Vilniaus žinios]]“. Pats leido neperiodinį laikraštėlį „Baltasis erelis“. Jam spausdinti iš [[Martynas Jankus\|Martyno Jankaus]] nusipirko ir parsigabeno rankinę spausdinimo mašiną. [[1897]], [[1911]] ir [[1912]] m. išleisti 3 valstiečiams skirto neperiodinio leidinio numeriai. Parašė brošiūrų [[Lietuvos istorija\|Lietuvos istorijos]], lietuvių valstiečių likimo temomis. Vienas pirmųjų ėmė kelti Lietuvos nepriklausomybės idėją, lietuvių vienybės šūkį, peikė dvarininkus dėl užgrobtų valstiečių žemių. Skleidė naivaus monarchizmo idėjas - tikėjo, kad Vakarų valstybių diplpmatinė parama padės įkurti nepriklausomą valstietiško karaliaus valdomą Lietuvos valstybę. <ref>Leonora Kalasauskienė. {{VLE\|III}}, 172 psl. </ref>

Jurgis Bielinis: Skirtumas tarp puslapio versijų