Smalėnų šv. Izidoriaus Artojo bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Pakajus (aptarimas | indėlis)
pap., red.
Pakajus (aptarimas | indėlis)
pap.
Eilutė 1:
{{ltbaz||Elko|Seinų Šv. Kazimiero Karalaičio |Palenkės vaivadija|Smalėnai|PL 16-515 Smalėnų 16|baltintas mūras|[[1839 m.]]|[[neogotika]]}}
'''Smalėnų Šv. Izidoriaus Artojo bažnyčia''' ({{pl|Kościoł św. Izydora Oracza w Smolanach}}) - [[katalikai|Romos katalikų]] [[bažnyčia]] šiaurės rytų [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Palenkės vaivadija|Palenkės vaivadijoje]], [[Seinų apskritis|Seinų apskrityje]], [[Punsko valsčius (Lenkija)|Punsko valsčiuje]], [[Smalėnai|Smalėnų kaime]]. Atlaidai: [[gegužės 15]] d. - [[Šventas Izidorius|Šv. Izidoriaus Artojo]]: [[rugpjūčio 2]] d. - [[Marija (Jėzaus motina)|Angeliškos Dievo Motinos]]. Sekmadieniais ir šventadieniais mišios laikomos dukart lenkų kalba ir vieną kartą lietuviškai. Prieš lietuviškas pamaldas giedamas [[rožinis]]. Klebonas - kun. Voicechas Jacekas Stoklosa ({{pl|Wojciech Jacek Stokłosa}}) (2008 m.). Vyksta [[rekolekcija|rekolekcijos]] [[kunigas|kunigams]], vasarą rengiamos jaunimo stovyklos, o vienuolyne įrengti nakvynės namai maldininkams. [[Prienai|Prieniškio]] [[Algirdas Vaištaras|Algirdo Vaištaro]] drožtas medinis kryžius.
 
==Architektūra==
Pastato išmatavimai: 26 m (ilgis) Xx 12 m (plotis) Xx 9 m (aukštis), jis yra vienanavis, su 14 m aukščio bokštu. Bažnyčios viduje išsidėstę trys altoriai: pagrindiniame patalpinta Nukryžiuoto Kristaus skulptūra, dešiniajame - Šv.Izidoriaus ir [[Šventas Antanas|Šv.Antano]] paveikslai. Kairiajame altoriuje yra Angeliškos Dievo motinos paveikslas, uždengtas [[Čenstakava|Čenstakavos]] Dievo Motinos paveikslu. Ant sienų - [[Kryžiaus kelias|Kryžiaus kelio]] paveikslai. Bažnyčios kieme stovi šv.Mykolo Archangelo [[koplyčia]], kurioje palidota fundatorių Habermanų šeima. Dengtas čerpėmis mūrinis U formos [[vienuolynas]] užbaigtas 1839 m., o 1975 m. [[vienuoliai]] [[obliatai]] pristatė antrą aukštą ir uždengė pastatą skarda.
 
==Parapija==
Prieš įsikuriant parapijai, aplinkinių kaimų gyventojai lankydavo kaimynines bažnyčias [[Punskas|Punske]], [[Seinai|Seinuose]], [[Krasnapolė]]je, [[Kalietnikas|Kalietnike]]. [[Šeipiškės|Šeipiškių]] dvarininko Mykolo Habermano iniciatyva buvo pastatyta bažnyčia, kuri 1897 m. lapkričio 4 d. tapo parapijine. XIX a. antrojoje pusėje įsikuria vienuoliai - reformuoti [[pranciškonai]] (''mažesnieji broliai''). Vienuolyno mokykloje lietuvių jaunuolius mokė [[Augustinas Zaicas|brolis Augustinas (Augustinas Zaicas)]], joje mokėsi ir žinomas [[kompozitorius]] [[Juozas Kalvaitis]], pasižymėjęs JAV lietuvių spaudos darbuotojas [[Domininkas Tomas Bačkauskas]].1874 metais Rusijos caro įsakymu vienuolyną uždarė. Paskutinis vienuolis, paliktas aptarnauti vietos katalikus, mirė 1889 m. Bažnyčia, iš pradžių buvusi [[filija]], tapo naujai įkurtos Švento Izidoriaus parapijos šventove. Parapija apėmė 15 kaimų ir apie 1 500 parapijiečių. XX a. pradžioje ir ypač po [[2PK|Antrojo pasaulinio karo]] pastatai buvo apleisti. Padėtis pasikeitė apie 1970 m., kai parapijos sielovada perėmė misionieriai obliatai, kurie pradėjo kapitališkai remontuoti bažnyčią ir vienuolyną.
 
1946 m. [[Lomža|Lomžos]] vyskupas Juzefas Zlotkovksis uždraudė pamaldas lietuvių kalba. 1959 m. parapija turėjo 1118 parapiijiečių ir apėmė šiuos kaimus: [[Bokšiai]], [[Muravotas Tiltas]], [[Raistkiemis]], [[Rudauka (kaimas)|Rudauka]], [[Seivai]], [[Smalėnai]], [[Šeipiškės]], [[Teklinavas]], [[Vilkapėdžiai]], [[Žvikeliai]]. Per laiką kai kurie kaimai ([[Šeipiškės]], [[Teklinavas]], [[Baraniškiai]], [[Polesė (kaimas)|Polesė]]) buvo prijungti prie kitų parapijų, o [[Vidugiriai|Vidugiriuosevidugiriečiai]] įsikūrėpastatė savo bažnyčia bažnyčią.
 
XXI a. pradžioje parapija apėmė aštuonis kaimus su 39 namais ir 812 parapijiečiais. Kaimai tuštėja, nes mažėja darbo vietų skaičius, ne vienas prasigeria ar persikelia gyventi į miestą. Prapijos teritorijoje teveikia tik viena [[Smalėnai|Smalėnų]] pagrindinė mokykla.