'''Lidija Meškaitytė''' (g. [[1926]] [[gruodžio 30]] d. [[Antšvenčiai|Antšvenčiuose]], [[Smalininkų seniūnija|Smalininkų seniūnijoje]], [[Jurbarko rajono savivaldybė|Jurbarko raj.]] - mirė [[1993]] [[liepos 31]] d.) – savamokslė dailininkė [[Lietuva|Lietuvoje]] ir už jos ribų išgarsėjusi savo pieštomis [[miniatiūra|miniatiūromis]]. Mokėsi Smalininkuose, kur [[1941]] m. baigė 7 klasių mokyklą vokiečių kalba. [[antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pabaigoje - [[1944]] m. kaip ir daugelis šio regiono žmonių pasitraukė į [[Rytų Prūsija|Rytprūsius]]. Po metų - [[1945]] m. grįžo į Lietuvą. Nakvojant prie Kauno geležinkelio stoties esančiuose griuvėsiuose ją užgriuvo mūrinės sienos dalis ir sužalojo kojas. Tačiau būtent nuo to momento ir prasidėjo jos, kaip dalininkės, ieškojimų kelias. Iš pradžių L. Meškaitytė kopijavo atvirukus ar žurnaluose rastas iliustracijas. Vėliau pradėjo lieti [[Akvarelė|akvareles]]. Pirmoji paroda buvo surengta [[1952]] m. [[jurbarkas|Jurbarke]].
