Reichstagas (pastatas): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
taisymai |
||
Eilutė 3:
'''Reichstago pastatas''' [[1894]] m. buvo pastatytas specialiai parlamento, rinkto tiesioginiuose rinkimuose, darbui. Nuo [[1919]] m. susikūrusios [[Veimaro respublika|Veimaro respublikos]] jame buvo renkama ir valstybės galva – Reichskancleris.
[[1933]] m. [[sausio 30]] d. demokratiniu keliu atėjęs į valdžią [[Adolfas Hitleris]] jau [[vasario 27]] d. inscenizavo Reichstago gaisrą, apkaltino juo [[Komunistai|komunistus]], ir sustabdė demokratijos plėtrą, pareiškęs, kad parlamentui nebėra kur susirinkti. Faktiškai paskutinė Reichstago sesija įvyko [[1942]] m. Pastatas dar kartą degė [[1945]] m. balandžio mėn. Berlyno šturmo metu. Iki [[1991]] m. jis stovėjo lyg paminklas fašizmui, tačiau susivienijus Rytų ir Vakarų Vokietijoms buvo nutarta jį suremontuoti. Nuo [[1999]] m. jame vėl dirba Vokietijos parlamentas – [[Bundestagas]] (liet. ''federalinis susirinkimas'').▼
Šį [[Vokietija|Vokietijos]] [[vyriausybė|vyriausybės]] pasatatą rekonstravo seras Normanas Fosteris (Norman Foster). Projektas parenktas atsižvelgiant į politinius ir socialinius pokyčius, jurie vyko vėl suvienytoje Vokietijoje. Rezultatas - [[technologija|technologiškai]] pažangus statinys, tapęs naujojo [[Berlynas|Berlyno]] simboliu.▼
▲Šį [[Vokietija|Vokietijos]] [[vyriausybė|vyriausybės]] pasatatą rekonstravo seras [[Normanas Fosteris]] (Norman Foster). Projektas parenktas atsižvelgiant į politinius ir socialinius pokyčius,
Ardant buvo atidengta senosios statinio konstrukcijos. Dėl to buvo nuspręsta palikti originalų karkasą ir atidengti įvairius istorinius statinio sluoksnius.
Visa svarbi vyriausybės veikla matoma kaip ant delno, todėl rinkėjas ir turistas gali stebėti dirbančius deputatus. Svarbiausi parlamento biurai grąžinti į pirmąjį aukštą. Antrajame įkurdinti prezidento ir ministrų tarybos kabinetai, trečiajame - partijų susitikimų kambariai ir įėjimas personalui, kai neposėdžiauja parlamentas.▼
▲
Virš šių dviejų darbui skirtų aukštų turistai gali apžiūrėti stogo terasą, iš kurios patenkama į restoraną ir kupolą. Naujas žibinto formos kupolas (23,5 m aukščio ir 39,6 m skersmens) iš stiklo ir plieno netrukus tapo naujojo Berlyno emblema. Viduje esančios spiralinės rampos leidžia iš viršauūs stebėti plenarinių posėdžių salę.▼
▲Virš šių dviejų darbui skirtų aukštų turistai gali apžiūrėti stogo terasą, iš kurios patenkama į restoraną ir kupolą. Naujas žibinto formos kupolas (23,5 m aukščio ir 39,6 m skersmens) iš stiklo ir plieno netrukus tapo naujojo Berlyno emblema. Viduje esančios spiralinės rampos leidžia iš
Ši savybė turi akivaizdžią simbolinę vertę - jos dėka piliečiai tiesios gali dalyvauti politiniame gyvenime. Kupolas - svarbiausias viso komplekto elementas, kuriantis lengvumo, skaidrumo ir dalyvavimo įspūdį ir teigiantis, jog statinys, visuomenės nuosavybė. Be to, jis - svarbiausias šviesos ir energijos šaltinis. Šios futuristinės konstrukcijos širdis - vadinamasis „šviesos skulptorius“(Jis dieną sugeria iš išorės sklindančius saulės spindulius ir judinamųjų veidrodžių pagalba nukreipia juos į vidų, Naktį kupolas virsta kažkuo panašiu į šviesos skulptūrą), t.y. apverstas kūgis, kurio skersmuo apačioje 2,44 m, o viršuje - 15,85 m. Šį kūgį dengia 360 tam tikru kampu nukreiptų veidrodžių.▼
▲
Kūgis atlieka be galo svarbią technologinę ir struktūrinę funkciją, be to, jam tenka pagrindinis vaidmuo poetiškame Fosterio sumanyme.▼
▲Kūgis atlieka
„Šviesos skulptorius“ veikia priešingu principu nei švyturys, nes iš kupolo išorės sugeria natūralią šviesą ir perduoda ją žemyn,į posėdžių salę. Šiuo metu į kupolą patenkanti saulės šviesa ir šiluma reguliuojama automatiškai judinamu ekranu. Jis sukiojasi paskui dangaus sklaiutą keliaujančią saulę ir neįleidžia į vidų per daug šilumos ir tiesioginių saulės spindulių.
Naktį vyksta atvirkščias procesas. Dirbtinė šviesa iš parlamento nukreipiama į išorę ir apšviečia kupolą. Jį
▲[[1933]] m. [[sausio 30]] d. demokratiniu keliu atėjęs į valdžią [[Adolfas Hitleris]] jau [[vasario 27]] d. inscenizavo Reichstago gaisrą, apkaltino juo [[Komunistai|komunistus]], ir sustabdė demokratijos plėtrą, pareiškęs, kad parlamentui nebėra kur susirinkti. Faktiškai paskutinė Reichstago sesija įvyko [[1942]] m. Pastatas dar kartą degė [[1945]] m. balandžio mėn. Berlyno šturmo metu. Iki [[1991]] m. jis stovėjo lyg paminklas fašizmui, tačiau susivienijus Rytų ir Vakarų Vokietijoms buvo nutarta jį suremontuoti. Nuo [[1999]] m. jame vėl dirba Vokietijos parlamentas – [[Bundestagas]] (liet. ''federalinis susirinkimas'').
[[Kategorija:Vokietijos statiniai]]
|