Reichstagas (pastatas): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 2:
'''Reichstago pastatas''' [[1894]] m. buvo pastatytas specialiai parlamento, rinkto tiesioginiuose rinkimuose, darbui. Nuo [[1919]] m. susikūrusios [[Veimaro respublika|Veimaro respublikos]] jame buvo renkama ir valstybės galva – Reichskancleris.
[[1933]] m. [[sausio 30]] d. demokratiniu keliu atėjęs į valdžią [[Adolfas Hitleris]] jau [[vasario 27]] d. inscenizavo Reichstago gaisrą, apkaltino juo [[Komunistai|komunistus]], ir sustabdė demokratijos plėtrą, pareiškęs, kad parlamentui nebėra kur susirinkti. Faktiškai paskutinė Reichstago sesija įvyko [[1942]] m. Pastatas dar kartą degė [[1945]] m. balandžio mėn. Berlyno šturmo metu. Iki [[1991]] m. jis stovėjo lyg paminklas fašizmui, tačiau susivienijus Rytų ir Vakarų Vokietijoms buvo nutarta jį suremontuoti. Nuo [[1999]] m. jame vėl dirba Vokietijos parlamentas – [[Bundestagas]] (liet. ''federalinis susirinkimas'').▼
Šį [[Vokietija|Vokietijos]] vyriausybės pasatatą rekonstravo seras Normanas Fosteris (Norman Foster). Projektas parenktas atsižvelgiant į [[politika|politinius]] ir socialinius pokyčius, jurie vyko vėl suvienytoje Vokietijoje. Rezultatas - [[technologija|technologiškai]] pažangus statinys, tapęs naujojo [[Berlynas|Berlyno]] simboliu. Ardant buvo atidengta senosios statinio konstrukcijos, kuriose praeitis paliko ženklių pėdsakų. Apie tai Fosteris pasakė: „Išvydome pastatą, kurio pakitęs simbolizmas menkai terūpėjo šiuolaikiniams vokiečiams. Būtų buvę paprasčiausia išmėsinėti Reichstagą ir egzistuojantį karkasą pakeisti šiuolaikiniu pastatu. Bet kuo atidžiau stengėmės įsižiūrėti į statinį, tuo geriau suvokėme, kad jo viduje vis dar garsiai aidi istorija ir mes negalime jos tiesiog imti ir nušluoti nuo žemės paviršiaus“. Dėl to buvo nuspręsta palikti originalų karkasą ir atidengti įvairius istorinios statinio sluoksnius. Naujas dizainas mezga dialogą tarp praeities ir dabarties, tarp milžiniškos pirmykštės struktūros ir naujojo perregimo kupolo.
▲[[1933]] m. [[sausio 30]] d. demokratiniu keliu atėjęs į valdžią [[Adolfas Hitleris]] jau [[vasario 27]] d. inscenizavo Reichstago gaisrą, apkaltino juo [[Komunistai|komunistus]], ir sustabdė demokratijos plėtrą, pareiškęs, kad parlamentui nebėra kur susirinkti. Faktiškai paskutinė Reichstago sesija įvyko [[1942]] m. Pastatas dar kartą degė [[1945]] m. balandžio mėn. Berlyno šturmo metu. Iki [[1991]] m. jis stovėjo lyg paminklas fašizmui, tačiau susivienijus Rytų ir Vakarų Vokietijoms buvo nutarta jį suremontuoti. Nuo [[1999]] m. jame vėl dirba Vokietijos parlamentas – [[Bundestagas]] (liet. ''federalinis susirinkimas'').
[[Kategorija:Vokietijos statiniai]]
| |||