Velykos: Skirtumas tarp puslapio versijų

Lietuvių kalbos žodžio ''Velykos'' etimologija sietina su daugelyje slavų kalbų, išskyrus rusų, naudojamu žodžių junginiu, kurio reikšmė yra ''didžioji diena/naktis'': ''Великдень'' (ukrainiečių), ''Великден'' (bulgarų), ''Вялікдзень'' (baltarusių), ''Wielkanoc'' (lenkų), ''Velikonoce'' (čekų), ''Velikanoč'' (slovėnų). Latvių kalboje slaviškas skolinys "didžiosios dienos" tapo ''Lieldienas''. Europoje daugumoje kalbų Velykos vadinamos žodžiais, kurių etimologinė kilmė siejama su hebrajų k. žodžiu ''pesach'', reiškiančiu izraelitų išėjimo iš Egipto minėjimo šventę pagal Senajį Testamentą, graikų ''Pascha'', (''Πάσχα''), italų ''pasqua'', ispanų ''pascua'', prancūzų ''pâques'', rusų ''пасха'', rumunų ''paşti'', švedų ''påsk'', olandų ''pasen'', suomių ''pääsiäinen''. Kai kas Lietuvoje bando sieti Velykų pavadinimą su žodžiu ''vėlė'', tačiau su lingvistika ir žodžių etimologija tai neturi nieko bendra.