Minosvaidis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Mažo kalibro minosvaidžius nesunkiai paneša vienas žmogus. Pvz., 1941 m. [[Tarybų Sąjunga|TSRS]] [[Raudonoji armija|Raudonoji Armija]] ginkluotėje turėjo 37 mm minosvaidį-kastuvą <ref> [http://www.rkka.ru/docs/real/min37/index.htm Инструкция по устройству и применению 37-мм миномета] (37 mm minosvaidžio sandaros ir naudojimo instrukcija) </ref>, kuris svėrė 1,5 kg (tiesa, jo efektyvumas buvo labai menkas). 50 mm minosvaidžiai paprastai sveria apie 9-14 kg.

 

 

Šiais laikais vidutiniai ar stambaus kalibro minosvaidžiai dažnai įtaisomi šarvuotuosiuose transporteriuose, kurie perveža tiek kovai parengtą minosvaidį, tiek minų atsargą (pvz., TSRS-Rusijos savaeigis minosvaidis 2S4 Tiulpan ('Tulpė')<ref>[http://www.artillery-mz.com/en/products/03/240/ 240-mm self-propelled mortar 2S4 "Tulpan"] (2S4 Tiulpano aprašymas gamyklos tinklalapyje)</ref> <ref>[http://www.youtube.com/watch?v=U_F-W4aBfgw&mode=related&search= Filmas apie 2S4 Tiulpan] (įgarsintas rusų kalba)</ref>). Šarvuočiui tereikia sustoti, atidarytą liuką ir susiorientuoti, kur taikinys. Kai kurie stambaus kalibro minosvaidžiai turi ratinį lafetą (tai ypač būdinga TSRS, dabar – Rusijos stambaus kalibro minosvaidžiams).