Langobardai: Skirtumas tarp puslapio versijų

15 pridėta baitų ,  prieš 12 metų
S
nėra keitimo aprašymo
S
'''Langobardai''' ({{de|Langobarden}}), ''lombardai'' – viena iš [[germanai|germanų]] genčių, kilusi iš Šiaurės Europos, kuri apsigyveno [[Dunojus|Dunojaus]] slėniuose, o iš čia įsiveržė į [[Bizantija|Bizantijos]] valdomą [[Italija|Italiją]] vadovaujant [[Alboinas|Alboinui]]. Jie įkūrė Italijos karalystę, gyvavusią iki [[774]] m., kai ją užėmė [[frankai]]. Pagal juos pavadintas Italijos regionas [[Lombardija]].
 
Išsamiausias istorinis šaltinis apie lombardų kilmę ir istoriją yra Pauliaus Deakono ''Historia gentis Langobardorum'', parašyta VIII a. Paulius daug žinių sėmėsi iš VII a. ''Origo Gentis Langobardorum''. Origo pasakoja apie mažą gentį ''Winnili''<ref>Priester, 16. Iš senovės germanų kalbos ''Winnan'' reiškia "kovojantys", "laimintys".</ref>, gyvenusią pietų [[Skandinavija|Skandinavijoje]]<ref name="dick">Harrison, D. & Svensson, K. (2007). ''Vikingaliv'' Fälth & Hässler, Värnamo. 978-91-27-35725-9 p. 74</ref>. Jie pasidalino į tris grupes ir vena iš jų išvyko ieškoti naujų žemių. Išvykimo priežastis tikriausiai buvo gyventojų perteklius<ref>Menghin, 13.</ref>. Išvykstantiems vadovavo broliai Ybor ir Aio bei jų motina Gambara<ref>Priester, 16. Grimm, ''Deutsche Mythologie'', I, 336. Old Germanic for "[[Strenuus]]", "[[Sybil]]".</ref>. Jie atvyko į ''Scoringa'' sritį, kuri tikriausiai buvo [[Baltijos jūra|Baltijos]] krantas<ref>Priester, 16</ref> arba [[Elbė]]s<ref>Hammerstein, 56.</ref> žemupys. Šią sritį valdė [[vandalai]], o jų vadai broliai Ambri ir Assi liepė pasirinkti: kariauti arba mokėti duoklę.
34 231

pakeitimas