Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: cs:Kuronské a zemgalské vévodství |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 68:
===Klestėjimas===
{{main|Kuršo kolonijos}}
Hercogas Fridrichas neturėjo palikuonių, tačiau kitu hercogu tapo išvyto Vilhelmo sūnus [[Jakob von Kettler|Jakobas (Jokūbas)]] (valdė 1642–1982 m.). Gyvendamas Vakarų Europoje Jakobas buvo aistringas [[merkantilizmas|merkantilizmo]] idėjų šalininkas. Jis dar labiau išplėtojo metalo apdirbimą ir laivų statybą, taip pat kūrė daug kitų manufaktūrų. Buvo užmegzti diplomatiniai santykiai ne tik su kaimyninėmis valstybėmis, bet ir su [[JK|
[[1651]] m. hercogystė savo nuosavybėn įsigijo pirmą [[Kuršo kolonijos|koloniją]] – Andrejaus salą [[Gambija|Gambijoje]] ir įkūrė ten Jekabo fortą. [[1652]] m. buvo įkurta antroji Kuršo kolonija – [[Naujasis Kuršas]] ([[Tobagas|Tobago]] sala [[Vestindija|Vestindijoje]]).
Eilutė 74:
Tačiau visą šį laiką hercogystė buvo Švedijos ir Lenkijos interesų objektas. [[1655]] m. Švedijos kariuomenė įsiveržė į hercogystę ir prasidėjo [[Lenkijos-Švedijos karas]]. Hercogą Jokūbą sugavo švedai ir laikė nelaisvėje nuo [[1658]] iki [[1660]] m. Tuo metu abi kolonijas perėmė [[Olandija|olandai]], prekybos laivynas ir manufaktūros buvo sunaikintos. Karas baigėsi [[Olyvos taika|Olyvos taikos sutartimi]]. Nors hercogas Jokūbas nedelsiant pradėjo hercogystės atkūrimą ir trumpam net atgavo Tobago koloniją, hercogystė daugiau niekada nepasiekė [[1655]] m. išsivystymo lygio.
===Smukimas===
Po Jokūbo mirties [[1682]] m., hercogu tapo jo sūnus [[Fridrichas Kazimiras Ketleris|Fridrichas Kazimiras]]. Jo valdymo metu prekių gamybos apimtys sumažėjo. Patį hercogą labiau domino brangios puotos ir pinigų švaistymas, negu hercogystės vystymasis. Dėl pinigų trūkumo jis net pardavė Tobago salą [[
Kitas hercogas [[Fridrichas Vilhelmas Ketleris|Fridrichas Vilhelmas]] gavo sostą būdamas šešerių ir iki jo pilnametystės faktiniu hercogystės vadovu buvo jo dėdė lenkų generolas [[Ferdidandas Ketleris|Ferdinandas]]. Tuo metu prasidėjo [[Šiaurės karas]] ([[1700]]–[[1729]] m.) tarp [[Švedija|Švedijos]] iš vienos pusės ir [[Rusija|Rusijos]] su jos sąjungininkais ([[Lenkija]], [[Saksonija]] ir [[Danija]]) iš kitos. [[1710]] m. [[Rusija]] kontroliavo [[Vidžemė|Vidžemę]] ir padidino savo įtaką Kuršo hercogystėje. [[1711]] m. Fridrichas Vilhelmas susituokė su [[Ana Ivanovna]] (vėliau Rusijos imperatorė), tačiau grįždamas iš vestuvių mirė, ir iki [[1730]] m. hercogystę valdė Ana su Ferdinandu.
| |||