Melanezija: Skirtumas tarp puslapio versijų

4 972 pridėti baitai ,  prieš 11 metų
nėra keitimo aprašymo
S (robotas Pridedama: oc:Melanesia)
[[Image:Map OC-Melanesia.PNG|thumb|250px|Melanezija]]
'''Melanezija''' – geografinis regionas [[Ramusis vandenynas|Ramiajame vandenyne]], [[Okeanija|Okeanijos]] dalis. Pavadinimą pasiūlė Žiulis Diumonas Diurvilis (''Jules Dumont d'Urville'') [[1832]] metais. [[Graikų kalba|Graikiškai]] ''mela'' – 'juodas', ''nesos'' – 'sala'. Nuo kitų Okeanijos gyventojų skiriasi tamsia oda.
 
== Politiniai dariniai ==
[[Image:Map OC-Melanesia.PNG|thumb|250px|Melanezija]]
Melanezijai priskiriamos šios valstybės ir teritorijos:
*[[Fidžis]]
*[[Naujoji Kaledonija]] (priklausoma Prancūzijos teritorija)
*[[Molukų salos]]
*[[Naujoji Kaledonija]]
*[[Papua Naujoji Gvinėja]]
*[[Vakarų Naujoji Gvinėja]] ([[Indonezija|Indonezijos]] dalis)
*[[Saliamono salos]]
*[[Toreso sąsiaurio salos]]
*[[Vanuatu]]
*Kai kurias Melanezijos teritorijas kontroliuoja [[Australija]]
 
==Geografija==
Dalinai priskiriamos valstybės ir teritorijos:
Geografiškai Melaneziją sudaro viena didelė (antroji pagal didumą pasaulyje) sala - [[Naujoji Gvinėja]] - ir ją supantys salynai:
*[[Bismarko salynas]] (valdo [[Papua Naujoji Gvinėja]])
*[[Saliamono salynas]] (pasidalinusi [[Papua Naujoji Gvinėja]] ir [[Saliamono Salos]])
*[[Vanuatu salos]] (įsikūręs [[Vanuatu]])
*[[Fidži salynas]] (įsikūręs [[Fidžis]])
*[[Toreso sąsiaurio salos]] (valdo [[Australija]])
*[[Lojalumo salos]]
Taip pat keletas atskirų salų:
*[[Naujoji Kaledonija]]
*[[Norfolko sala]] (valdo [[Australija]]) ir kt.
Dėl šių geografinių darinių priklausomybės Melanezijai yra ginčijamasi:
*[[Molukų salos]]
*[[Flores]]
*[[Nauru]]
*[[Sumba]]
*[[Tonga]]
==Istorija==
{{Melanezijos istorija}}
{{main|Melanezijos istorija}}
Melanezija pirmą kartą buvo apgyvendinta prieš maždaug 50000 metų. Čia per kelias bangas atsikėlė [[negritai|negritų]], [[papuasai|papuasų]] protėviai. [[Austroneziečiai]] atsikėlė į šias žemes vėliau, maždaug 1500 m. pr. m. e., [[Austroneziečių migracijos]] laikais. Šie žmonės, apsigyvenę Melanezijos salyne žinomi [[Lapitos kultūra|Lapita]] vardu. Lapita buvo gerai įgūdę jūrininkai bei žemdirbiai, įtakoję didelę teritoriją aplink Ramųjį vandenyną ir naujai apgyvendinę Melaneziją. Jie pakeitė vietos gyventojų tautinę sudėtį, suformuodami melaneziečių tautybę. Tik Naujoji Gvinėja liko gyvenama senųjų gyventojų.
 
Dėl specifinių vietos gamtinių sąlygų Melanezijoje nesusiformavo aukštesnio lygio kultūra. Regionas išliko akmens amžiuje. Vieninteliai archeologiniai paminklai yra [[megalitai]], statyti atskirose salose.
 
Nuo XVI a. [[Europa|Europiečiai]] pasiekė Melaneziją ir ją tyrinėjo. Taip jie atrado atskiras salas. Pirmieji tyrinėtojai buvo [[Ispanijos kolonijinė imperija|Ispanai]], juos sekė [[Nyderlandų kolonijinė imperija|olandai]], [[Britų imperija|anglai]], [[Prancūzų kolonijinė imperija|prancūzai]]. [[XVIII amžius|XVIII a.]] čia plaukojo britų keliautojas [[Džeimsas Kukas]]. Kadangi Melanezijos salose buvo paplitęs [[kanibalizmas]], salos ilgai buvo viena menkiausiai žinomų pasaulio dalių, kurios Vakarų šalys vengė.
 
Nepaisant to, europiečiai mainė [[Alkoholis|alkoholį]] ir [[Tabakas|tabaką]] į būtiniausias sau prekes - [[santalmedis|santalmedį]], [[Rojaus paukštis|rojaus paukščių]] kailiukus. Jie taip pat atnešė ir naujas ligas: [[Raupai|raupus]], [[Tymai|tymus]], [[Dizenterija|dizenteriją]], [[Gripas|gripą]], [[Sifilis|sifilį]] ir [[Raupsai|raupsus]]. Nuo šių ligų žuvo nemažai vietinių gyventojų. Kai santalmedžio paklausa sumažėjo, susiformavo nauja prekybos forma: buvo pavergiami žmonės iš [[Naujoji Kaledonija|Naujosios Kaledonijos]], Lojalumo salų, [[Vanuatu]], [[Naujoji Gvinėja|Naujosios Gvinėjos]] ir [[Saliamono salos|Saliamono salų]] darbui cukraus plantacijose [[Fidžis|Fidžyje]] ir [[Kvinslandas|Kvinslande]]. Ši prekyba žmonėmis sustojo tik [[XX amžius|XX]] amžiaus pradžioje.
 
XIX a. Melaneziją dalinosi kolonijinės imperijos. Regiono dalybose dalyvavo keturios valstybės. Pirmieji įsitraukė [[Nyderlandai]], tuo metu jau valdę [[Malajų salynas|Malajų salyną]] vakaruose. Jie prisijungė prie savo kolonijos Naujosios Gvinėjos vakarinę dalį. [[1853]] m. [[Napoleonas III|Napoleonui III]] bandant konkuruoti su britų kolonijomis [[Australija|Australijoje]] ir [[Naujoji Zelandija|Naujojoje Zelandijoje]], Prancūzija paskelbė savo kolonija Naująją Kaledoniją, kuri tapo Prancūzijos nuteistųjų pataisos vieta.
 
Konkuruodama su prancūzais 1883 m. Britų imperija nuo Australijos pakrančių prisijungė Naujosios Gvinėjos pietrytinę dalį, kur įkurta [[Papua (Australija)|Papua]] kolonija (vėliau atiduota Australijai). Iš ten jie plėtė įtaką aplinkinėse salose, kolonizuodami [[Fidžis|Fidžį]], Vanuatu (sutarė jį valdyti kartu su Prancūzija). Pačioje XIX a. pabaigoje į dalybas įsijungė ir Vokietija, kuri pareiškė teises į likusį neokupuotą Naujosios Gvinėjos šiaurės rytų trečdalį. Iš ten ji kolonizavo Bismarko salyną, o su Britų imperija pasidalino [[Saliamono salynas|Saliamono salyną]], sukurdama [[Vokietijos Naujoji Gvinėja|Vokietijos Naująją Gvinėją]].
 
Prasidėjus I pasauliniam karui, Vokietijos kolonijos atiduotos administruoti [[Australija]]i. Ilgainiui ši sujungė Papua su buvusiomis Vokietijos kolonijomis, suformuodama junginį, dabar vadinamą Papua Naująja Gvinėja.
 
Po [[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinio karo]] [[dekolonizacija|dekolonizacijos]] metu (daugiausia XX a. VIII dešimtmetyje) dauguma buvusių kolonijų tapo nepriklausomos. Vakarų Naujoji Gvinėja tapo Indonezijos dalimi. Nepriklausomybę iškovojo Fidžis, Vanuatu, Saliamono salos, Papua Naujoji Gvinėja. Vienintelė priklausoma teritorija liko [[Naujoji Kaledonija]], kurią vis dar valdo Prancūzija.
==Žr. taip pat:==
==Vidinės nuorodos==
*[[Mikronezija]]
*[[Polinezija]]
32 545

pakeitimai