Gorė sala: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 18:
Pirmieji vergų namai buvo pastatyti portugalų [[1536]] m. Prancūzijai užėmus salą [[1677]] m., vergų prekyba buvo turtingų [[Bordo]] ir [[Nantas|Nanto]] šeimų rankose. Šalia prancūzų veikė ir kiti europiečiai, pvz.: olandai. Nanto klestėjimą XVIII a. labiausiai lėmė būtent vergų prekyba. Juodieji vergai iš Gorė buvo gabenami į prancūzų kolonijas [[Karibų jūros regionas|Karibuose]] ([[Haitis]]) ir [[Luiziana|Luizianą]], be to į ispanų kolonijas (ypač [[Kuba|Kubą]]) ir portugalų kolonijas [[Brazilija|Brazilijoje]] (kai kurias iš jų buvo įkūrę olandai). Labai mažai [[JAV]] juodaodžių protėvių buvo atgabenta per Gorė sala, nes anglų kolonistai naudojosi kitais prekybos centrais. Tik pietinės Luizianos juodaodžiai gali manyti, kad jų protėviai buvo laikomi Gorė saloje.
[[Image:Ile gorée.jpg|thumb|200px|right|Gorė sala]]
[[1794]] m. vasario mėn. per [[Prancūzijos revoliucija|Prancūzijos revoliuciją]], Prancūzija tapo pirmąja valstybe pasaulyje, panaikinusią vergų prekybą (kai kurios JAV valstijos tai padarė anksčiau) ir vergų prekyba iš Gorė salos sustojo. Tačiau 1802 m. gegužės mėn. [[Napoleonas]] atnaujino vergų prekybą po intensyvaus cukraus plantacijų savininkų iš prancūzų Karibų spaudimo. Jiems padėjo Napoleono žmonos Žozefinos (''Joséphine de Beauharnais''), kuri buvo [[Martinika|Martinikos]] plantatoriaus dukra, parama. 1815 m. kovo mėn., Šimto dienų laikotarpiu, Napoleonas galutinai panaikino vergų prekybą norėdamas įgyti [[
Išnykus vergų prekybai Gorė sala pradėjo verstis legalia prekyba. Bet mažas miestas ir uostas buvo nepatogioje padėtyje, kad pro jį būtų gabenami milžiniški žemės riešutų kiekiai, atvežami iš žemyno. Tad pirkliai žemyne įkūrė gyvenvietes. Iš pradžių Rufiskę ([[1840]] m.), vėliau Dakarą ([[1857]] m.) ir daugelis šeimų paliko salą.
| |||