Banas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Mefisto215 (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
papildymas
Eilutė 1:
{{Aristokratų titulai}}
'''Banas''' ([[Vengrų kalba|vengr.]] „Bán“) - daugelyje Vidurio ir Pietų Europos šalių nuo VII iki XX a. naudotas titulas. Pradžioje pagal padėtį maždaug atitiko Vakarų Europos [[hercogas|hercogą]].
 
== Titulo naudojimas ==
Kroatijoje titulas žinomas nuo X a., juo ankstyvaisiais viduramžiais vadinti [[Kroatija|Kroatijos]] ir [[bosnija|Bosnijos]] vietiniai sričių valdytojai. Vėliau šis titulas naudotas [[Kroatijos karalystė]]je bei [[Vengrijos karalystė]]je ir joms priklausančiose teritorijose. Iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos ir susijungimo su Serbija, banas buvo vykdomosios valdžios Kroatijoje vadovo titulas, atitikęs vokiečių markgrafo titulą.
 
== Žodžio kilmė ==
Į slavų kalbas žodis pateko iš [[tiurkų kalbos|tiurkų kalbų]], [[Avarai|avarų]] ''bajan'' reiškusio "ordos valdovas". Į avarų kalbą šis žodis pateko iš [[Proto-tiurkų kalba|proto-tiurkų]] šaknies *bāj- "turitingas, kilmingas", kuri savo ruožtu yra skolinys iš [[iranėnų kalbos|iranėnų kalbų]].
Vienas iš aiškinimų teigia, kad žodis ''ban'' yra slaviško žodžio ''pan'' 'ponas' variantas, reiškiantis srities valdytoją.
 
== Istorija ==
Terminas ''ban'' aptiktas dar [[Konstantinas VII Purpurinis|Konstantino VII Purpurinio]] darbuose, kur jis rašė apie [[Kroatija|Kroatiją]].
<br>XII a. banų titulus turėjo šių sričių valdytojai: Kroatijos, [[Bosnija|Bosnijos]], [[Slavonija|Slavonijos]], [[Požega|Požegos]] apygardos.
 
XII a. banų titulus turėjo šių sričių valdytojai: Kroatijos, [[Bosnija|Bosnijos]], [[Slavonija|Slavonijos]], [[Požega|Požegos]], Ramos, Šremos ir Baltosios Chorvatijos (žemutinės Dalmatijos). Daugiausia valdžios turėjo [[karalius|karaliaus]] skiriamas Kroatijos banas: valstybės aktuose jo [[parašas]] sekdavo po karaliaus parašu,, o jo teisės atitiko Vengrijos [[palatinas|palatino]] privilegijas.
 
Banas:
eilutė 24 ⟶ 25:
Atskirų banatų ribos keisdavosi, kartais kelis banatus sujungdavo į vieną. Po 1526 m. [[osmanai|turkai]] užiminėjo vieną banatą po kito, kol Vengrijoje teliko vienintelis Kroatijos ir Dalmatijos banatas. Kovojant su turkais banai buvo praktiškai vienvaldžiai savo sričių valdovai. Vėliau jų valdžią ėmė riboti seimai. Dar vėliau banus ėmė skirti karalius, jis galėdavo ir atimti iš jų valdžią.
 
1685 m. Kroatijos seimas nutarė, kad tuo metu, kai neposėdžiauja seimas, banas turi išsirinkti šešis patarėjus iš pasauliečių ir dvasiškių, kuri sudarys vadinamąją ''bano konferenciją'' ir valdys kartu su banu. Dar labiau banų valdžią apribojo 1723 m. Presburgo seimas, numatęs naujovišką bano tarybą. 1746 m. Marija Terezija iš banų atėmė karinę valdžią ir perdavė aukščiausiai tarybai Vienoje.
 
<br>1746 m. Marija Terezija iš banų atėmė karinę valdžią ir perdavė aukščiausiai tarybai Vienoje. Iš trijų [[komitatas|komitatų]] (Požegos, irVerečės kitųir dviejųSirmijos), atsiimtų iš turkų, buvo sukurta Slavonijos provincija, kuri buvo perduota valdyti Kroatijos ir Dalmatijos banui valdyti.
<br>Iki 1849 m. banas turėjo šias teises:
* buvo trečias pagal vyresnumą Vengrijos karalystės valdininkas
eilutė 32 ⟶ 34:
Duoklės rinkimas Slavonijoje 1748 m. buvo perduotas Vengrijos dvaro kanceliarijai.
 
1849 m. kovo 4 d. Austrijos konstitucija skelbė, kad Kroatija, Slavonija ir Dalmatija yra atskira karūnos provincija, kurią valdo banas, nepriklausomas nuo Vengrijos vyriausybės ir turintis tokias pačias teises kaip ir kiti [[imperatorius|imperatoriaus]] vietininkai kitose Austrijos provincijose. Kroatijos banu paskirtas generolas Jelačičius (m. 1859).
<br>Nuo 1868 m. baną skirdavo Austrijos imperatorius sutinkant Vengrijos ministrų prezidentui. Banas jau nebeturėjo jokios karinės valdžios. Banas buvo Kroatijos, Slavonijos ir Dalmatijos administratorius, tiesiogiai pavaldus karaliaus valdžiai. Tuo pačiu banas kroatų akyse buvo jų savarankiškumo simbolis ir kovos su madjarizacija įrankis.
 
[[Kategorija:Kilmingųjų titulai]]