Anšliusas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
TXiKiBoT (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: ar:آنشلوس
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 7:
[[Vaizdas:Österreich-Ungarns Ende.png|thumb|right|Austrijos-Vengrijos žlugimas]]
 
Taikos konferencijoje nuspręsta panaikinti [[Vokietijos imperija|Vokietijos imperiją]] bei [[Austrija-Vengrija|Austrijos-Vengrijos]] valstybę, slaviškosios žemės buvo atiduotos naujai susikūrusioms [[Lenkija]]i ir [[Čekoslovakija]]i, o Pietų Europoje turėta slaviška teritorija įtraukta į [[Jugoslavija|Jugoslavijos]] sudėtį. Likusios žemės - [[Austrija]] ir [[Vengrija]] buvo atskirtos, uždraudžiant vėl susivienyti į bendrą valstybę. Vokiškajai Austrijai ([[vokiečių kalba|vokiškai]] kalbančių [[austrai|austrų]] etninės žemės), kurią sudarė didesnioji dalis naujai įkurtos Austrijos valstybės, buvo uždrausta susijungti su Vokietija. Tai nulėmė [[Prancūzija|Prancūzijos]] ir [[Didžioji BritanijaJK|Didžiosios Britanijos]] spaudimas, kadangi šios šalys nenorėjo stiprios, suvienytos Vokietijos.
 
[[1934]] m. Austrijoje panaikinta demokratinė santvarka ir įvestas autoritarinis, Tėvynės Fronto (''Vaterländische Front'') partijos, [[austrų fašizmas|režimas]], jam vadovavo [[Engelbertas Dolfusas]] (''Engelbert Dollfuß''). Iš dalies Tėvynės Fronto valdymas padėjo išvengti Austrijos nepriklausomybės panaikinimo, nes 1933 m. į valdžią atėjusio [[Adolfas Hitleris|A. Hitlerio]] planai buvo sukurti Didžiąją Vokietiją, prijungiant Austriją, o joje atsirado nemažai šios idėjos šalininkų. Kita vertus, šalyje Dolfusas turėjo didelį autoritetą.
Eilutė 33:
Hitlerio [[ultimatumas|ultimatumui]] priimti ar atmesti buvo skirtos dvi valandos. Tačiau Hitleris nurodė, kad jau išsiuntė kariuomenės dalinius į Austriją, nesvarbu, ar Šušnigas priims ultimatumą, ar ne.
 
Suprasdamas, kad nei iš [[Prancūzija|Prancūzijos]], nei iš [[Didžioji BritanijaJK|Didžiosios Britanijos]] paramos nesulauks, 1938 m. kovo 11 d. vakarą Šušnigas atsistatydino iš valstybės kanclerio pareigų. Jis visgi pareiškė sutinkąs su vokiečių reikalavimais, siekiant išvengti masinių austrų žudynių. Austrijos prezidentas Vilhelmas Miklas tą pačią dieną Zeis-Inkvartą patvirtino naujuoju Austrijos kancleriu.
 
=== Militaristinis anšliusas ===