Pavelas Bermontas-Avalovas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
papildyta
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 7:
Užuot parėmęs, kaip buvo planuojama, [[Nikolajus Judeničius|N. Judeničiaus]] žygį prieš Sovietų Rusiją, bandė užimti Baltijos šalis ir sukurti provokišką valstybinį junginį. Jo vokiečių apginkluota 10 000 žmonių armija užėmė [[Ryga|Rygą]]. Joje vežiojamas vežime miesto ponioms aiškino, esą eisiąs didvyriškai gelbėti [[Petrogradas|Petrogrado]], tuo metu jo kariuomenė plėšikavo visose užimtose vietovėse.
 
Tuo metu suformuotos Baltijos respublikų vyriausybės kreipėsi pagalbos į Vakarų valstybes bei pačios ėmėsi kovoti prieš Bermonto pulkus. [[Didžioji BritanijaJK|Didžiosios Britanijos]] vyriausybė jį paskelbė išdaviku ir baltagvardiečių pralaimėjimo prie Petrogrado kaltininku. Kai Baltijos šalių kariuomenės sumušė bermontininkus, [[Antantė]]s spaudimo dėka Golcas buvo priverstas atitraukti dalinius iš Kuršžemės ir išvesti bermontininkus į Rytų Prūsiją. Kartu pasitraukė ir Avalovas.
 
XX a. ketvirtame dešimtmetyje siūlė savo paslaugas [[Adolfas Hitleris|A. Hitleriui]]. Vokiečių ir rusų kalbomis išleido atsiminimus „Kovoje su bolševizmu“ (1925 m.). <ref> [[Kazimieras Tamašauskas]] {{VLE|III}}, 102 psl. </ref>