16:50, 9 lapkričio 2008 versija taisyti Lazdynas (aptarimas \| indėlis) 51 001 keitimas papildyta ← Prieš tai darytas keitimas		01:52, 26 kovo 2009 versija taisyti anuliuoti 84.32.61.99 (aptarimas) →‎Darbai Kitas pakeitimas →
Eilutė 11: ==Darbai== Tyrinėjo vokiškus skolinius, vartojamus lietuvių kalboje; [[~~1931~~1934]] m. išleido 150 puslapių knygą vokiečių kalba „Die Germanismen des Litauischen“ (''Lietuvių kalbos germanizmai''), kuri iki šiol yra plačiausias lietuvių kalbos germanizmų tyrinėjimas. 1934 m. sudarė vietovardžių rinkimo instrukciją. 1934-1944 m. organizavo Lietuvos vietovardžių ir pavardžių rinkimą (prie Kultūros muziejaus buvo įsteigęs skyrių „Lietuvos žemės vardynas“). Padėjo atlietuvinti [[Vilniaus kraštas\|Vilniaus krašto]] lietuvių vietovardžius ir pavardes. Paruošė ir 1943 m. išleido žodyną „Vokiškai-lietuviškas žodynas“. Sudarė Lietuvos istorijos šaltiniuose esamų lietuviškų tikrinių vardų kartoteką (per 200 tūkstančių lapelių). Eilutė 17: 1931-1939 m. leidinyje „Archivum Philologicum“ paskelbė [[Antanas Baranauskas\|Antano Baranausko]] 67 laiškus vokiečių kalbininkui H. Vėberiui <ref>Algirdas Sabaliauskas. {{VLE\|I}}, 376 psl. </ref> (dar 33 laiškai liko neišspausdinti, sutrukdė [[II pasaulinis karas]]), „[[Vytautas\|Vytauto]] skundas prieš [[Jogaila\|Jogailą]] ir [[Skirgaila\|Skirgailą]]“, „[[Dionizas Poška\|Dionizo Poškos]] „Mužiko“ kopija“ ir kt. publicistinius straipsnius. Taip pat kalbos klausimais rašė į žurnalą „Gimtoji kalba“. Parašė leksikografijos darbų, rinko istorinių dokumentų, Lietuvos valdovų antspaudų fotokopijas. Rašė veikalą „[[Kryžiuočiai\|Kryžiuočių]] keliai į Lietuvą“. ==Literatūra==

Kazimieras Alminas: Skirtumas tarp puslapio versijų