|
'''Alfonsas Bieliauskas''' (g. [[1923 m.]] [[spalio 5]] d. [[Naujieji Neveronys]], [[Pažaislio valsčius, Kauno raj.]]) – [[lietuvių]] rašytojas. Žinomas lietuvių romanistas, literatūros kritikas, memuarinės eseistinės literatūros kūrėjas
== Biografija ==
[[1939]] m. įstojo į pogrindinę [[komjaunimas|komjaunimo]] organizaciją. [[1941]] m. prasidėjus vokiečių okupacijai pasitraukė į [[TSRS]]. [[1944]]-[[1946]] m. LLKJS Kauno miesto I sekretorius. [[1951]] m. baigė [[VU|Vilniaus universitetą]].
Alfonsas Bieliauskas gimė 1923 m. šalia Kauno, Neveronyse, mokėsi Biruliškių pradinėje mokykloje,
Kauno 3-ioje valstybinėje gimnazijoje.
II-ojo pasaulinio karo metais, pasitraukęs į Rusijos gilumą, dirbo Sibiro miškų kirtavietėse. Pokario metais (1944-1946) vadovavo Kauno miesto komjaunimo organizacijai. Dirbo korespondento, žurnalisto darbą. 1951 metais baigė Vilniaus valstybinį universitetą, lietuvių literatūros specialybę.
Nuo 1951 m. - Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
Du dešimtmečius (1951 - 1970) dirbo "Švyturio" žurnale, iš pradžių eidamas vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojo, o nuo 1954 m. - vyriausiojo redaktoriaus pareigas.
1970 - 1976 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos pirmininkas.
Dirbo laikraštyje „Tarybų Lietuva“, žurnale „Švyturys“, [[1954]]-[[1970]] m. jo redaktorius. 1970-[[1976]] m. Rašytojų sąjungos pirmininkas. [[1971]]-[[1976]] m. LKP CK narys.
== Kūryba ==
Pirmieji kūriniai - propagandinės publicistinės apybraižos, šlovinančios sovietinę santvarką. Romanuose „Darbo gatvė“, „Rožės žydi raudonai“ ryški komunistinė ideologija, tikrovė vaizduojama pagal socialistinio realizmo kanonus. Vėliau schemišką vaizdavimą bandė pagyvinti lyrinėmis refleksijomis („Mes dar susitiksim, Vilma!“), vidiniu monologu („Kauno romanas“, „Tada, kai lijo“ „Ramūs laikai“). Nepriklausomybės praradimą, Lietuvos okupaciją vertino sovietinės istoriografijos požiūriu („Vilniaus kalneliai“, „Ugnelė mūs kraujo“). Romanuose „Patogi moteris“, „Kitų gyvenimas“ vyrauja dorinės temos. Išleido literatūros kritikos knygų. Kūrinių išversta į [[rus]]ų, [[ukrainiečių kalba|ukrainiečių]], [[estų kalba|estų]], [[lenkų kalba|lenkų]], [[latvių kalba|latvių]], [[vokiečių kalba|vokiečių]] ir kitas kalbas. <ref>Algis Kalėda. {{VLE|III}}, 170 psl. </ref>
Anksti išbandęs prozininko ir publicisto plunksną (pirmoji novelė "Magaryčios" pasirodė spaudoje 1940 m., pirmoji apybraižų knyga - 1949 m.), A. Bieliauskas daugiausiai reiškėsi kaip romanistas.
Pirmieji kūriniai - romanai „Darbo gatvė“, „Rožės žydi raudonai“ (pastarasis kūrinys iki šiol laikomas vienu lyriškiausių pasakojimų apie dramatišką meilę to meto klasinės kovos sąlygomis; jo tema sukurtos radijo ir teatro pjesės). Vėlesni, nemažo skaitytojų populiarumo susilaukę kūriniai - romanas „Mes dar susitiksim, Vilma!“, bei pirmasis tarybinis lietuviškas psichologinis romanas su vidiniu monologu „Kauno romanas“. Dėl savo aktualios tematikos (sudėtinga dvasinė asmenybės krizė po Stalino kulto pasmerkimo), ir dėl novatoriškos romano formos, kuri litertūrologijoje buvo įvardinta kaip ''vidinis monologas'', šis romanas ypač išgarsėjo ir buvo išverstas į daugelį pasaulio kalbų. Psichologinė vidinio monologo linija tęsiama romanuose „Tada, kai lijo“ „Ramūs laikai“.
Vėliau išėjusiuose romanuose vaizduojama tarybinės tikrovės kasdienybė, atskleidžiamos sudėtingos visuomeninės ir šeimos problemos, dvasinis personažų dvilypumas, jų konformizmas ir dvasinė degradacija. Romanuose "Vilniaus kalneliai", "Ugnelė mūs kraujo" kritiškai traktuojamas prieškario Lietuvos gyvenimas, ironiškumas, o kartais ir satyrinėmis spalvomis tapomos istorinės asmenybės.
Literatūros kritikos ir eseistikos knygos pasižymi atviru publicistiškumu, idėjinių bei kūrybinių autoriaus principų bekompromisišku teigimu, pateikia savitą žvilgsnį į daugelio amžininkų kūrybą.
Rašytojas išleido literatūros kritikos knygų, kuriose pateikiamas rašytojo žvilgsnis į literatūrą.
Knygos įvairiu metu ir įvairiose Europos šalyse išleistos 88 kartus didesniu nei 2 mln. tiražu.
Romanai versti į 16 kalbų (anglų, vokiečių, rusų, lenkų, vengrų, slovakų, bulgarų, latvių, estų ir kt.). Ryškiausi iš jų: „Rožės žydi raudonai“ (1959), „Kauno romanas“ (1966), „Ramūs laikai“ (1981), „Patogi moteris“ (1996), „Kitų gyvenimas“ (1997) etc.
Romanai susilaukė didelio skaitytojų ir literatūros kritikų (lietuvių ir kitų šalių) dėmesio: pvz., apie „Kauno romaną“ parašyta 139 recenzijos bei straipsniai. Išleisti rinktiniai A. Bieliausko raštai kūrinių serijoje (8 knygos, 1976-1983) ir „Raštuose“ (5 tomai, 1986-1988). Plačiai žinomas A. Bieliausko literatūrinių paliudijimų (memuarinis) ciklas „Abipus Rubikono“ (1997-2002).
2006 m. UAB Leidykla VAGA išleido naujausią A. Bieliausko knygą „Sau paminklą sta...“. Tai naujas, dvyliktasis rašytojo romanas, kuriame sprendžiamas sovietmečio ir dabarties menininko likimas.
Apdovanojimai:
1959 m. A. Bieliauskui skiriama Valstybinė premija už romaną "Rožės žydi raudonai".
1983 m. suteikiamas Lietuvos liaudies rašytojo vardas.
== Bibliografija ==
* Taip gimsta laimė. (su Vytautu Radaičiu), apybraižų rinkinys, Vilnius, [[1949]].
* Darbo gatvė. apysaka. Vilnius, Valstybinė grožinės literatūros leidykla, [[1956]].
* Rožės žydi raudonai. romanas. Vilnius, [[1959]].
* Kauno romanas. Vilnius, Vaga, [[1973]].
* Išdrožti sapnai: kam rašomi romanai: ir šūkis, ir tikrovė: laiškai Martynui M., septyni interviu. Vilnius, Vaga, 1973.
* Mes dar susitiksim, Vilma!. romanas, Vilnius, Vaga, [[1975]].
* Ji mylėjo Paulį. romanas, Vilnius, Vaga, 1976.
* Tada, kai lijo. romanas, Vilnius, Vaga, [[1977]].
* Naktis prieš ataką. įvairių metų apsakymai, Vilnius, Vaga, [[1978]].
* Žalias pažinimo medis. Vilnius, Vaga, [[1980]].
* Tiltai į širdis: straipsniai apie literatūrą, Vilnius, Vaga, [[1981]].
* Ramūs laikai: romanas, Vilnius, 1981.
* Žiburys mažame lange: apsakymai, drama, publicistika, Vilnius, Vaga, [[1982]].
* Raštai. Vilnius, Vaga, 1976-[[1983]].
* Vilniaus kalneliai. romanas, Vilnius, [[1986]].
* Ugnelė mūs kraujo. Vilnius, Vaga, [[1988]].
* Patogi moteris. romanas
* Sau paminkla sta...romanas,Vilnius, Vaga, 2006.
Vėliau išėjusiuose romanuose vaizduojama tarybinės tikrovės kasdienybė, atskleidžiamos sudėtingos visuomeninės ir šeimos problemos, dvasinis personažų dvilypumas, jų konformizmas ir dvasinė degradacija. Romanuose "Vilniaus kalneliai", "Ugnelė mūs kraujo" kritiškai traktuojamas prieškario Lietuvos gyvenimas, ironiškumas, o kartais ir satyrinėmis spalvomis tapomos istorinės asmenybės.
Literatūros kritikos ir eseistikos knygos pasižymi atviru publicistiškumu, idėjinių bei kūrybinių autoriaus principų bekompromisišku teigimu, pateikia savitą žvilgsnį į daugelio amžininkų kūrybą.
II-ojo pasaulinio karo metais, pasitraukęs į Rusijos gilumą, dirbo Sibiro miškų kirtavietėse. Pokario metais (1944-1946) vadovavo Kauno miesto komjaunimo organizacijai. 1951 metais baigė Vilniaus valstybinį universitetą, lietuvių literatūros specialybę.
Nuo 1951 m. - Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
Du dešimtmečius (1951 - 1970) dirbo "Švyturio" žurnale, iš pradžių eidamas vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojo, o nuo 1954 m. - vyriausiojo redaktoriaus pareigas. 1970 - 1976 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos pirmininkas.
Pirmoji novelė „Magaryčios“ išspausdinta žurnale „Blaivybė ir sveikata“ 1940 m. kovo mėnesį Kaune.
knygos įvairiu metu ir įvairiose Europos šalyse išleistos 88 kartus didesniu nei 2 mln. tiražu.
Romanai versti į 16 kalbų (anglų, vokiečių, rusų, lenkų, vengrų, slovakų, bulgarų, latvių, estų ir kt.). Ryškiausi iš jų: „Rožės žydi raudonai“ (1959), „Kauno romanas“ (1966), „Ramūs laikai“ (1981), „Patogi moteris“ (1996), „Kitų gyvenimas“ (1997) etc.
Romanai susilaukė didelio skaitytojų ir literatūros kritikų (lietuvių ir kitų šalių) dėmesio: pvz., apie „Kauno romaną“ parašyta 139 recenzijos bei straipsniai. Išleisti rinktiniai A. Bieliausko raštai kūrinių serijoje (8 knygos, 1976-1983) ir „Raštuose“ (5 tomai, 1986-1988). Plačiai žinomas A. Bieliausko literatūrinių paliudijimų (memuarinis) ciklas „Abipus Rubikono“ (1997-2002).
2006 m. UAB Leidykla VAGA išleido naujausią A. Bieliausko knygą „Sau paminklą sta...“. Tai naujas, dvyliktasis rašytojo romanas, kuriame sprendžiamas sovietmečio ir dabarties menininko likima
A. Bieliausko kūryba versta į rusų, ukrainiečių, latvių, vokiečių, anglų ir kt. kalbas.
Romanuose „Patogi moteris“, „Kitų gyvenimas“ vyrauja etinės-psichologinės temos. Išleido literatūros kritikos knygų. Kūrinių išversta į [[rus]]ų, [[ukrainiečių kalba|ukrainiečių]], [[estų kalba|estų]], [[lenkų kalba|lenkų]], [[latvių kalba|latvių]], [[vokiečių kalba|vokiečių]] ir kitas kalbas. <ref>Algis Kalėda. {{VLE|III}}, 170 psl. </ref>
Apdovanojimai:
1959 m. A. Bieliauskui skiriama Valstybinė premija, o
1983 m. suteikiamas Lietuvos liaudies rašytojo vardas.
== Bibliografija ==
== Įvertinimas ==
*[[1959]] m., [[LTSR valstybinė premija]] už romaną „Rožės žydi raudonai“.
== Šaltiniai ==
{{ref}}
{{DEFAULTSORT:Bieliauskas Alfonsas}}
[[Kategorija:Lietuvos rašytojai]]
romanas, Vilnius, Pradai, [[1996]].
* Kitų gyvenimas. romanas, Vilnius, Vaga, [[1997]].
* Abipus Rubikono: paliudijimai, autobiografinė trilogija, Vilnius: Pradai, [[1998]].
* Lyg laiškas mylimai, arba Šitaip rašomi romanai. pamąstymai. Vilnius, Margi raštai, [[2003]].
* Likimas šypsosi laimingiems, novelės, novelaitės, noveliūtės. Vilnius, Margi raštai, 2003.
* Sau paminklą sta…. romanas, Vilnius, Vaga,2006. [[2006]].<ref>[http://www.rasytojai.lt/writers.php?id=32&sritis=rasytojai Alfonsas Bieliauskas. rašytojai.lt]</ref>
== Šaltiniai ==
| 