Mikronezija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 23:
==Istorija==
{{Main|Mikronezijos istorija}}
Mikronezijos salos buvo apgyvendintos palyginti vėlai, tik paskutiniaisiais tūkstantmečiais prieš mūsų erą. Manoma, kad čia atsikėlę gyventojai buvo iš Lapitos kultūros, klestėjusios Naujojoje Kaledonijoje. Jie kalbėjo proto-okeanine kalba, iš kurios kilo daugybė kalbų, kuriomis kalbama Mikronezijoje ir Polinezijoje.
Maždaug II tūkst. pr. m. e. šios tautos apgyvendino Mikroneziją. Dėl salų geografinės izoliacijos labai greitai atsirado lingvistiniai skirtumai. Manoma, kad Japas ir Marianų salos (čamorai) buvo apgyvendinti kitos atsikėlėlių bangos iš dabartinių Filipinų.
Senosios kultūros
Nan Madolio griuvėsiaiJau I mūsų eros tūkstantmetyje vietos gyventojai sukūrė pirmąsias aukšto lygio kultūras, išsimėčiusias salyne. Jos klestėjo iki pat kolonizacijos. Svarbiausios tokios kultūros buvo šios:
Nan Madolis - dirbtinių salų miestas Ponapėje, pagal legendą įkurtas dviejų brolių. Šie broliai kartu įkūrė dinastiją, kurios valdė 16 kartų. XVI a. Nan Madolis buvo nusiaubtas priešų iš Kosroės, kurie įkūrė naują dinastiją, kuri teritoriją valdė iki pat XIX a.
Japas - salynas, kuriame susiformavo griežta luominė visuomenės struktūra, pagrįsta akmeninių pinigų ekonomika, vientisa religine ideologija. Japo imperija valdė ne tik Japo salyną, bet ir aplinkines salas, įskaitant Palau, iš kurio buvo gabenamos žaliavos pinigams.
Čiukas - šiame koralinio rifo apsuptame salyne atskirose salose išsivystė monarchijos su atskiromis dinastijomis.
Čamorai - dabartinėse Marianų salose sukūrė sudėtingą visuomenę, kurios žymiausias palikimas - akmeniniai stulpai latte.
Kolonijos
[taisyti] Ispanijos laikotarpis
Pagrindinis straipsnis: Ispanijos Rytų Indijos
Iš vakariečių Mikroneziją pirmieji atrado ispanai. Pirmiausia čia lankėsi Ferdinandas Magelanas, kuris atrado Marianų salas, kurias pavadino Vagių salomis. 1564 m. ispanų konkistadoras M. López de Legazpi, išplaukęs iš Meksikos užkariavo Ispanijos karūnai Filipinų salas, o pakeliui paskelbė Marianų salas Ispanijos kolonija. Šios salos tapo svrabiu tarpiniu tašku galeonų kelyje, kuris jungė Akapulką su Filipinais. Visos tos užimtosios teritorijos buvo žinomos kaip Ispanijos Rytų Indijos.
Tyrinėdami aplinkines teritorijas, ispanai plaukiojo po visą Mikroneziją, taip atrasdami visas jos salas ir pajungdami jas savo įtakai. Dauguma Mikronezijos salynų buvo pavadinti Ispanijos valdovų vardais (panašiai, kaip ir Filipinai): Karolinų salos gavo pavadinimą nuo karaliaus Karlo II, Marianų salos - nuo karalienės Marijos ir pan. Visą Rytų Indijų teritoriją sudarė keturi vienetai: Filipinai (Islas Filipinas), Karolinų salos (Islas Carolinas), Marianų salos (Islas Marianas) ir Palau (Islas Palau). 1874 m. Ispanija prisijungė ir Maršalo salas.
Vokietijos laikotarpis
Vokietijos Naujosios Gvinėjos vėliavaPagrindinis straipsnis: Vokietijos Naujoji Gvinėja
Po 1898 m. JAV-Ispanijos karo, Ispanija buvo priversta atiduoti keletą savo kolonijų JAV. Tai buvo Filipinai ir piečiausia Marianų sala - Guamas (iki šiol priklauso JAV). Visas kitas teritorijas Mikronezijoje Ispanija pardavė Vokietijai. Ši administraciškai įjungė Mikroneziją į Vokietijos Naująją Gvinėją. Jos teritorijas Mikronezijoje sudarė penki administraciniai vienetai, kurie sąlygojo dabartinių valstybių teritorijas: Karolinų salos (dab. Mikronezijos Federacinės Valstijos), Maršalo salos, Marianų salos, Nauru ir Palau.
Tuo metu rytinėje Mikronezijos dalyje (dab. Kiribatis) įsigalėjo Britų imperija.
Japonijos laikotarpis
Japoniška šintoistinė šventykla, statyta Mikronezijoje japonų valdymo laikotarpiuPagrindinis straipsnis: Pietinio Ramiojo vandenyno mandatas
Vokietijai pralaimėjus I pasaulinį karą, ji neteko visų savo kolonijų Mikronezijoje. Dauguma jų buvo atiduotos Japonijos imperijai (tik Nauru atiteko Australijai, vėliau Britų imperijai). Japonija šias kolonijas sujungė į savo administracinį vienetą - Pietinio Ramiojo vandenyno mandatą (南洋庁 Nanyōchō).
Mandatas. pažeidžiant tarptautinius susitarimus, buvo stipriai militarizuojamas: čia steigti kariniai uostai, oro uostai, bazės. Salos buvo naudojamos kaip svarbus degalų ir maisto papildymo šaltinis laivais įveikiant tolimus atstumus. Iš salų buvo vežamas cukrus, kokosas ir kitos tropinės prekės.
Japonų laikotarpio pradžioje Mikronezijoje gyveno apie 50 tūkst. gyventojų. Iki II pasaulinio karo jų skaičius dėl etninių japonų migracijos į salas išaugo daugiau negu dvigubai. Salose pradėtos statyti šintoistinės šventyklos, smarkiai platinta japoniška kultūra.
II pasaulinio karo metais Japonija okupavo ir kitas Mikronezijos salas: Guamą, Kiribatį, Nauru.
JAV laikotarpis
JAV kariomenės išsilaipinimas Maršalo salose
Teritorijos vėliavaPagrindinis straipsnis: Ramiojo vandenyno salų globojamoji teritorija
Japonijai pralaimėjus karą, 1947 m. Mikronezijoje įkurta Ramiojo vandenyno salų globojamoji teritorija (Trust Territory of the Pacific Islands (TTPI)), administruojama iš JAV. Jos teritorijos atitiko senąsias Mandato teritorijas, tuo tarpu Guamas grįžo tiesioginiam JAV pavaldumui, Nauru pradėjo kontroliuoti Australija, o Kiribatį - Jungtinė Karalystė.
Amerikos Globojamoji teritorija administraciškai susidėjo iš 6 dalių, kurie atsispindėjo jos vėliavoje. Jos teritorijos buvo naudojamos branduoliniams bandymams.
Nepriklausomybė
Mikronezijos Federacinių Valstijų vėliavaMikronezijos kolonijose ilgainiui pradėta vystyti vis didesnė autonomija. 1968 m. Nauru tapo mažiausia pasaulio nepriklausoma respublika ir pirma nepriklausoma valstybe Mikronezijoje.
1979 m. Jungtinė karalystė suteikė nepriklausomybę Kiribačiui.
Tais pačiais metais (1979 m.) Amerikos Globojamojoje teritorijoje keturi administraciniai vienetai suformavo Mikronezijos Federacines Valstijas, kai tuo tarpu Palau, Maršalo salos ir Marianų Šiaurės salos atsisakė jungtis prie šios federacijos. Marianų salos nusprendė likti JAV sudėtyje, kai tuo tarpu kitos naujai susikūrusios valstybės 1986 m. sudarė sutartį su JAV, taip galutinai įtvirtindamos savo nepriklausomybę.
==Nuorodos==
{{vikižodynas}}
| |||