Biochemija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: arz:بيوكيميا |
pild. |
||
Eilutė 1:
'''Biochemija''' – [[mokslas]], tiriantis gyvuose organizmuose vykstančias [[chemija|chemines]] reakcijas ir virsmus. Biochemija tiria daugumos pavienių elementų ir jonų vaidmenį fermentinėse reakcijose bei medžiagų transporte, energijos virsmus gyvose sistemose bei chemines reakcijas, kurios yra katalizuojamos [[fermentai|fermentų]]. Tai mokslo sritis, siekianti sujungti ir paaiškinti ryšį tarp chemijos ir [[biologija|biologijos]], sukurti teorinį pagrindą biotechnologijoms.
Biochemijos tyrimo objektai yra augalai, mikroorganizmai, gyvūnai, tame tarpe ir žmogus.
{{Biologijos šakos}}▼
==Biochemijos kryptys (skyriai)==
* Statinė biochemija - organinių junginių struktūros, sudėties nagrinėjimas.
*Dinaminė biochemija - nagrinėja organinių junginių kitimus.
*Funkcinė biochemija - nagrinėja įvairių organinių junginių kitimus veikiant organams.
*Molekulinė biochemija - nagrinėja procesus molekuliniame lygyje: tiriama makromolekulių vidinė struktūra, stebimi jų kitimai sveikoje ir patologinėje ląstelėse.
==Istorija==
*Pirmasis etapas - Priešaušris
Biochemijos ištakos siejamos su [[alchemija]] ir [[jatrochemija]]. [[1828]] m. Frydrichas Violeris susintetina šlapalą, ir paneigia vitalistų idėją, jog organinius junginius galima sintezuoti už gyvos ląstelės ribų. XIX a, antrojoje pusėje ištiriamos organinių medžiagų struktūros, imama jas sintezuoti. Amžiaus pabaigoje pradedami sėkmingai tirti [[vitaminai]], jų tyrimu ypač domėjosi [[Tartu]] universiteto mokslininkas Iluninas. XIX - XX a. sandūroje vokietis E. Fišeris ištobulino [[aminorūgštis|aminorūgščių]] išskyrimą iš baltymų hidrolizato, susintetino pirmuosius peptidus, tyrė fermentų specifiškumą, vykdė [[lipidai|lipidų]] tyrimus. Už šiuos darbus [[1902]] metais apdovanotas [[Nobelio premija]].
[[1903]] metais Carl Neuberg ({{aaf|Karlas Noibergas}}) spaudoje pirmasis paskelbė terminą „Biochemija“.
*Antrasis etapas - Tarpukaris
[[1926]] metais Samneris išskyrė ureazę ir įrodė, jos fermentai yra [[baltymai]], už šį įrodymą [[1946]] metais apdovanotas Nobelio premija. [[1930]] - [[1933]] m. Nortropas išskyrė virškinimo fermentus [[pepsinas|pepsiną]], [[tripsinas|tripsiną]] ir chimotripsiną. [[1932]] - [[1937]] m. mokslinėje spaudoje pasirodo Krebso darbai, kurie atskleidė medžiagų oksidacijos ciklą ląstelėje (Nobelio premija [[1953]] m.). Taip pat šiame etape išskiriama keli šimtai kitų fermentų, gaminami fermentų kristalai, sukonstruojami spektrofotometrai, ultracentrifugos, pritaikomi [[Chromatografija|chromatografijos]], radioizotropinis metodai.
*Trečiasis etapas - Molekulinė biologijos era
[[1953]] m. James D. Watson ({{aaf|Džeimsas Votsonas}}), Francis Crick ({{aaf|Francis Krikas}}), Rosalind Franklin ({{aaf|Rozalinda Franklin}}) ir Maurice Wilkins ({{aaf|Morisas Vilkinsas}}) nustato [[DNR]] erdvinę struktūrą, apibūdina ją kaip dvigubą spiralę. Tais pat metais Sangeris nustato [[insulinas|insulino]] struktūrą. [[1962]] m. išsiaiškinama [[hemoglobinas|hemoglobino]] struktūra. [[1965]] - [[1970]] m. susintetinamas pirmasis genas. [[1983]] m. atrastas [[ŽIV]].
*Ketvirtasis etapas - Nanotechnologijų ir bioinžinerijos etapas
Šis etapas vyksta šiuo metu. Jo eigoje ieškoma naujų diagnostikos būdų, bei kita. Šis etapas labai svarbus [[medicina|medicinoje]]. Vienas iš didžiausių šio etapo pasiekimų - [[2003]] [[balandžio 14]] d. paskelbta, jog baigtas tirti [[žmogaus genomas]].
▲{{Biologijos šakos}}
==Susijusios nuorodos==
* [http://www.bchi.lt/LBD/zodynas.htm Biochemijos terminų žodynas (liet.)]
[[
[[af:Biochemie]]
| |||