Atsižvelgdama į strateginę salos svarbą, Jungtinė Karalystė pasiūlė [[Graikija]]i ir [[Turkija]]i nebepretenduoti į salą, kai ji pasitrauks, ir nepriklausomo Kipro suverenitetui suteikti visų trijų šalių garantijas. Taip Kipras būtų apsaugotas nuo prijungimo prie kurios nors šalies ir nuo galimo jo padalijimo į atskiras teritorijas. Šis susitarimas galiojo, tačiau neilgai: [[1974]] m. graikų radikalai, inspiruoti iš [[Graikija|Graikijos]], bandė nuversti [[prezidentas|prezidentą]] Makarijusą ir paskelbti, kad Kipras tampa Graikijos dalimi. Į šį aktą griežtai reagavo [[Turkija]], kuri į šiaurinę salos dalį įvedė savo kariuomenę ir paskelbė joje nepriklausomą Šiaurės Kipro Turkų Respubliką. Tuo tarpu [[Jungtinė_Karalystė|Jungtinė Karalystė]] nusprendė nesikišti ir nepalaikyti nė vienos iš šalių. <br>
Nors pietinė graikiškoji salosalos dalis netapo [[Graikija|Graikijos]] sudedamąja dalimi, [[Turkija|Turkijos]] okupacinė kariuomenė šiaurėje taip ir liko. Taigi Kipras ''de facto'' tapo padalyta šalimi. Dvi jos dalis įskaitant ir padalytą sostinę, skiria Jungtinių Tautų pajėgų patruliuojama žalioji linija. Apie 78 proc. salos gyventojų graikų kontroliuoja apie 43 proc. šalies teritorijos, tuo tarpu apie 18 proc. salos gyventojų yra turkai, bet jie kontroliuoja apie 37 proc. teritorijos. [[Turkija]] taip pat vykdo per daug nereklamuojamą migracijos ir kolonizacijos politiką, skatindama daugiau turkų iš [[žemynas|žemyno]] kraustytis į salą. Manoma, kad nuo [[1974]] m. iš [[Turkija|Turkijos]] į Kiprą persikėlė gyventi daugiau kaip 100 tūkst. turkų migrantų. Šis daug asmeninių tragedijų ir sunkumų sukėlęs padalijimas nepanaikintas iki šiol, ir kol kas nesimato konflikto pabaigos. Nepadėjo konflikto sureguliuoti ir [[Jungtinės Tautos|Jungtinių Tautų]] parengtas šalių susivienijimo planas, kurį [[2004]] m. [[balandis|balandžio mėn]]. referendume atmetė Kipro graikų bendruomenė. Šiaurinė salos dalis išlieka viena iš labiausiai militarizuotų [[pasaulis|pasaulio]] vietų.
