Karūna: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Pėstininkas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Rencas (aptarimas | indėlis)
išėmiau klaidingą skyrelį apie karūnaciją.
Eilutė 1:
[[Image:Denmark crown.jpg|right|thumb|Danijos karaliaus Kristiano IV karūna (saugoma Rosenborgo pilyje, Kopenhagoje).]]
 
'''Karūna''' ({{la|corona}} 'vainikas') – [[galvos apdangalas]], dažniausiai dėvimas valdovų ([[karalius|karalių]], [[kunigaikštis|kunigaikščių]] ir kt.). Jas taip pat gali dėvėti bei aukšto rango [[aristokratas|aristokratai]], bei [[dvasininkai]] (pvz., popiežiaus [[tiara]]).
 
== GamybosKarūnų priemonės ir formaįvairovė ==
Dažniausiai karūnos gaminamos iš [[taurusis metalas|tauriųjų metalų]] ir inkrustuojamos [[brangakmenis|brangakmeniais]], gali būti puošiamos [[kailis|kailiais]] (Jungtinės Karalystės karūna). Gamybos priemonės ir materialiosios medžiagos priklauso ir nuo valstybės, kurioje karūna gaminama, istorijos bei [[tradicija|tradicijų]]. </br>
 
Skirtingos karūnos būna skirtingų formų. Išskiriamos trys pagrindinės karūnos formos:
=== Karūnos pagal formą ===
Skirtingos karūnos būna skirtingų formų. Išskiriamos trys pagrindinės karūnos formos:
* [[Diadema]] – žemesniojo rango asmenų galvos papuošalas (dažniausiai [[princas|princų]], princesių ir kt.);
* Vainikas – juosia galvą, ją uždengia. Tai būdingiausia ir dažniausia karūnos forma;
* [[Tiara]] – [[popiežius|popiežių]] galvos dangalas, irgi priskiriamas karūnoms.
 
=== Karūnos pagal valdovo lygį ===
Karūnų forma paprastai būdinga kiekvienai šaliai, tai susiję su vietinėmis tradicijomis.
<br>Paprastai Europos šalyse karūnas turėdavo ne tik karaliai, bet ir tituluoti aristokratai ([[kunigaikščiai]], [[hercogai]], [[grafai]], [[baronai]], [[vikontai]]). Jų karūnos kaip ir titulai buvo žemesnio rango.
 
=== Karūnos pagal atsakomybę ===
Neretai karūnos skirstomos į dvi grupes:
* valdovų karūnos. Jas [[karūnacija|karūnacijos]] metu uždeda valdovui (karaliui, imperatoriui, didžiajam kunigaikščiui ir pan.),
* valdovų [[konsorto karūna|konsortų karūnos]]. Jas karūnacijos metu, o kartais ir vėliau dėi valdovų sutuoktiniai (nevaldančios [[karalienė]]s; [[valdančioji karalienė|valdančių karalienių]] konsortai).
 
== Istorija ==
Karūnos prototipu laikoma diadema, žinoma dar Senovės Graikijojo, kuri taip pat buvo nešiojama [[Persija|Persijos]] valdovų. Vėliau ją perėmė Romos imperatorius [[Konstantinas I]].
 
Turbūt seniausia krikščioniškosios Europos karūna buvo Geležinė Langobardų karūna, iš kurios kilo vėlesni karūnų modeliai. Panašiomis į šią karūnuoti [[Austrija|Austrijos]], suvienytos [[Italija|Italijos]] valdovai bei [[Napoleonas Bonapartas]].
eilutė 21 ⟶ 32:
== Karūnacija ==
[[Vaizdas:Couronnement de Philippe Auguste.jpg|thumb|Prancūzijos karaliaus Filipo Augusto karūnacija. Viduramžių miniatiūra]]
Oficialus karūnos uždėjimas pirmą kartą vadinamas [[karūnacija]]. Dalyje karalysčių karūnacija reiškia karaliaus galių perėmimą.
 
Katalikiškų Europos šalių valdovus karūnuoti galėdavo tiktai popiežius. Ceremonija vykdavo labai prašmatniai. Ji galėdavo būti atliekama:
* Įpėdiniui įgavus pirmtako teises ir tapus valdovu;
* Įpėdiniui tuokiantis (tada karūnuojamas būdavo sutuoktinis).
 
Nuo XIV a. karūnuoti galėjo ir [[Šventoji Romos imperija|Šv. Romos imperijos]] imperatoriai.
 
==Nuorodos==