Žodyno pradininkas – [[Kazimieras Būga]], rinkęs medžiagą nuo 1902 m., išleidęs pirmąjį sąsiuvinį [[1924]] m. Po K.Būgos mirties Švietimo ministerijaministe,jhvjhvljvgfk;zjxdbvfzk;xjcbv;xcjbvzxkcjbvklxvjvbxclkjbžių 1930iš m.sovietinės literatūros, įpareigojotik prof.po [[Juozasjų Balčikonis|Juoząbuvo Balčikonį]]galima tęstirašyti šįsakinius darbą.iš Jotarmių, vadovaujamasenųjų grupėraštų, 1941tautosakos mir pan.). išleidoToliau pirmąjįleidyba tomąvyko (A-B)sklandžiau, nuo 1956 m. AntrasisLKŽ tomastomai buvo išleistaspublikuojami pokas 3–4–5 karometai, 1947o m.pirmieji Tuotomai metubuvo žodynaspapildyti susilaukėir ideologiniųišleisti priekaištųiš –naujo. žodyneLKŽ esąrengimas perbuvo daugtęsiamas religinės,Mokslų Akademijos buržuazinėsLietuvių leksikoskalbos ir perliteratūros mažai tarybinėsinstitute. PirmiejiNuo du1990 tomaim., buvosuskaidžius konfiskuojamiinstitutą, slepiamiLKŽ spec.rengimu archyvuoseužsiima ir[[Lietuvių tapokalbos bibliografinėmis retenybėmisinstitutas]].
Trečias tomas, išleistas 1956 m., jau atitiko ideologinius reikalavimus (pavyzdžių iš sovietinės literatūros, tik po jų buvo galima rašyti sakinius iš tarmių, senųjų raštų, tautosakos ir pan.). Toliau leidyba vyko sklandžiau, nuo 1956 m. LKŽ tomai buvo publikuojami kas 3–4–5 metai, o pirmieji tomai buvo papildyti ir išleisti iš naujo. LKŽ rengimas buvo tęsiamas Mokslų Akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros institute. Nuo 1990 m., suskaidžius institutą, LKŽ rengimu užsiima [[Lietuvių kalbos institutas]].
1999-2002 m. LKŽ I-XVI tomų tekstai perkelti į skaitmeninę terpę, o nuo XVII tomo LKŽ leidybai buvo imtos naudoti kompiuterinės technologijos.
