Jonas Žemaitis-Vytautas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jam suteiktas kapitono laipsnis. [[1944 m.]] Šiluvos ir Tytuvėnų valsčiuose suorganizavo apie 150 vyrų į generolo P. Plechavičiaus Vietinę rinktinę ir pats tapo šios rinktinės 310-ojo bataliono vadu. Vokiečiams išformavus rinktinę, kurį laiką slapstėsi, o nuo 1945-ųjų tapo Žebenkšties rinktinės štabo viršininku. 1947 m. gegužę buvo išrinktas Kęstučio apygardos vadu. 1948 m. gegužės mėnesį įkūrė Jūros (Vakarų Lietuvos) partizanų sritį, tapo jos vadu. 1949 m. vasarį partizanų vadų suvažiavime J. Žemaitis buvo išrinktas LLKS tarybos prezidiumo pirmininku, taip pat laikinai ėjo gynybos pajėgų vado pareigas. Jam suteiktas partizanų generolo laipsnis. 1951 m. gruodį ištikus insultui atsisakė pareigų (jas vėl pradėjo eiti 1953-iųjų pavasarį) ir gulėjo paralyžiuotas bunkeryje Jurbarko rajono Šimkaičių miške. 1953 gegužės 30 d. bunkeris buvo išduotas, J. Žemaitis suimtas gyvas. 1954 11 26 sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime. 1997 m. vasario 14 d. LR Prezidento dekretu jam suteiktas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (po mirties). [[1998]] m. [[lapkričio 20]] d. [[Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija|Lietuvos karo akademijai]] suteiktas generolo Jono Žemaičio vardas. [[2009]] m. [[kovo 12]] d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė deklaraciją, kuria J. Žemaitis pripažintas Lietuvos Respublikos Prezidentu.