Vytautas Statulevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

152 pridėti baitai ,  prieš 11 metų
nėra keitimo aprašymo
| vardas = Vytautas Statulevičius
| nuotrauka = VytautasStatulevicius.JPG
| gimė = [[1929]] m. [[lapkričio 27]] d.</br> [[Bikūnai|Bikūnų kaime]], [[Utena|Utenos rajone]]
| mirė = [[2003]] m. lapkričio 23 d. </br> [[Kaunas|Kaune]]
| tautybė = Lietuvis
| sritis = [[Matematika]]
| įstaigos = [[Vilniaus universitetas|Vilniaus valstybinis universitetas]] </br> [[Lietuvos mokslų akademija]] </br> [[Vilniaus Gedimino technikos universitetas]] </br> [[Vytauto Didžiojo universitetas]]
| alma_mater = Vilniaus valstybinis universitetas </br> [[Leningrado universitetas]] </br> [[Maskvos universitetas|Maskvos Michailo Lomonosovo universitetas]]
| doktorantūros_vadovas =
| studentai = prof. A. Aleškevičienė </br> prof. R. Bentkus </br> prof. V. Paulauskas </br> prof. R. Rudzkis </br> prof. L. Saulis </br> prof. P. Survila
| žinomas = Tikimybių teorija </br> Matematinė statistika
| apdovanojimai = Leningrado universiteto antrojo laipsnio premija </br> TSRS mokslų akademijos Markovo premija </br> TSRS valstybinė mokslo ir technikos premija </br> Lietuvos valstybinė mokslo ir technikos premija </br> [[Gedimino ordinas|Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinas]]
}}
 
== Biografija ==
 
[[1937]] – [[1941]] m. mokėsi Utenos rajono[[Dubuliškiai|Dubuliškių]] pradinėje mokykloje. [[1942]] – [[1944]] m. dirbo tėvų ūkyje. [[1944]] – [[1945]] m. Bikūnų apylinkės tarybos pirmininko pavaduotojas ir apylinkės pieno priėmimo punkto vedėjas. [[1945]] – [[1946]] m. mokėsi [[Antalieptė|Antalieptės]] žemės ūkio mokykloje. [[1947]] m. eksternu išlaikęs egzaminus iš progimnazijos kurso, įstojo į parengiamuosius kursus prie [[Vilniaus universitetas|Vilniaus valstybinio universiteto]]. [[1949]] m. įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto [[Fizikos ir matematikos institutas|Fizikos ir matematikos fakultetą]] ir jame mokėsi iki [[1954]] m. [[1951]] – [[1954]] m. dirbo universiteto Bendrosios matematikos katedros vyresniuoju laborantu. [[1954]] – [[1957]] m. mokėsi [[Leningradas|Leningrado]] universiteto Tikimybių teorijos ir matematikos katedros aspirantūroje ir kartu dirbo Vilniaus valstybinio universiteto Bendrosios matematikos katedros asistentu. [[1957]] – [[1959]] m. Lietuvos mokslų akademijos fizikos ir matematikos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis ir Vilniaus valstybinio universiteto Bendrosios matematikos katedros vyresnysis dėstytojas. 1958 stažavosi [[Maskvos universitetas|Maskvos universitete]] pas akademiką Andrejų Kalnugorovą. [[1959]] m. Leningrado universitete apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato [[Disertacija|disertaciją]] ,,Lokalinės ribinės teoremos nehemogeninėms Markovo grandinėms“. [[1959]] – [[1960]] m. Fizikos matematikos instituto bendradarbis ir Matematikos sektoriaus vadovas. [[1960]] m. stažavosi Maskvos Michailo Lomonosovo universitete. [[1960]] – [[1966]] Fizikos ir matematikos instituto direktoriaus pavaduotojas moksliniam darbui, kartu Matematikos sektoriaus vadovas. [[1967]] m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją ir buvo išrinktas Fizikos ir matematikos instituto direktoriumi. Šias pareigas ėjo iki [[1995]] m. [[1972]] m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu. [[1970]] – [[1984]] m. buvo ,,Žinijos“ draugijos Vilniaus valdybos pirmininkas. [[1984]] m. išrinktas Lietuvos ,,Žinijos“ draugijos valdybos pirmininku. [[1976]] – [[1985]] m. dirbo Lietuvos moklų akademijos Fizikos, technikos ir matematikos mokslų skyriaus akademiku sekretoriumi. [[1985]] - [[1991]] m. dirbo Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentu. [[1990]] – [[1995]] m. [[Matematikos ir informatikos institutas|Matematikos ir informatikos instituto]] direktorius. [[1995]] m. išrinktas Matematikos ir informatikos instituto senato pirmininku. [[1996]] m. tapo [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universiteto]] taikomosios matematikos ir statistikos katedros vedėju, o [[1997]] – [[Vilniaus Gedimino technikos universitetas|Vilniaus Gedimino techniko universiteto]] statistikos katedros vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. [[1996]] - [[2003]] m. buvo Matematikos ir informatikos instituto senato pirmininkas ir instituto Tikimybių teorijos skyriaus vadovas. [[2003]] m. buvo išrinktas Matematikos ir informatikos instututo Tarybos nariu. [[2003]] m. [[lapkričio 23]] d. Mirė dėl sunkios ligos <ref>http://www.foto.elta.lt/index.php?act=photo.details&photo_id=363864/ Naujienų agentūros ELTA žinutė apie V. Statulevičiaus mirtį</ref>. Palaidotas Vilniaus [[Antakalnio kapinės|Antakalnio kapinėse]] <ref>http://www.mii.lt/mii_staff/stat_lt.htm/ Matematikos ir informatikos instituto informacija apie V. Statulevičių</ref><ref>http://www.utena-on.lt/Utenos_enciklopedija/personos/spersonos.htm/ Apie V. Statulevičių "Utenos krašto enciklopedijoje"</ref><ref>Aničas J., Areška V., Baltrūnas V. ir kiti (1983, 395 puslapis) Lietuviškoji tarybinė enciklopedija X. Vilnius</ref>.
 
== Mokslinė veikla ==
Jam dirbant Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentu, atsirado dar viena iš jo veiklos sričių – valstybinės reikšmės projektų mokslinė ekspertizė. Šiam tikslui jis telkė įvairių sričių mokslininkų grupes. Reikšmingas vaidmuo ekspertizėje teko matematiniams modeliams ir jų analizei. Svarbus šios veiklos rezultatas – „[[Gazprom]]“ atsisakymas eksploatuoti naftos telkinį D-6, esantį [[Baltijos jūra|Baltijos jūroje]] netoli [[Nida|Nidos]]. Matematiniai metodai taikyti ir vertinant [[Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė|Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės]], Kauno nutekamųjų vandenų valymo ir kitų objektų poveikį aplinkai.
[[1973]] m. pradėtos organizuoti Vilniaus tarptautinių tikimybių teorijos ir matematinės statistikos konferencijos. Jos tapo garsiųjų Berklio konferencijų tęsiniu ir pelnė pasaulinį pripažinimą.
V. Statulevičius buvo [[Tarptautinis statistikos institutas|Tarptautinio statistikos instituto]] bei [[JAV]] matematikų bei Europos statistikų draugijų narys, taip pat Lietuvos Netiesinių reiškinių analitikų asociacijos prezidentas. Daug metų jis buvo prestižinio matematinio žurnalo „Tikimybių teorija ir jos taikymai“ (rusų kalba) vyriausiasis redaktorius, žurnalo „Lietuvos matematikos rinkinys“ redakcinės kolegijos narys. Kaip vizituojantis [[profesorius]], jis dirbo [[MaskvosMaskva|Maskvos]], [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]], [[Kalifornija|Kalifornijos]], [[Torontas|Toronto]], [[Otava|Otavos]], [[Bylefeldas|Bylefeldo]], [[Gioteborgas|Gioteborgo]], [[Roma|Romos]] ir kituose universitetuose, buvo kviestinis pranešėjas Tarptautiniame matematikų kongrese [[Vankuveris|Vankuveryje]] ir daugelyje kitų tarptautinių konferencijų.
Jis yra daugiau nei 250 knygų, straipsnių, pranešimų tezių autorius. Apie jį paskelbta per 260 straipsnių. Jis 22 mokslinių leidinių redaktorius <ref>http://www.mokslai.lt/referatai/referatas/29219.html/ Referatas apie V. Statulevičių</ref>.
 
Anoniminis naudotojas