Jurginės: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas |
S wz prastinimas |
||
Eilutė 3:
== Atsiradimo istorija ==
Jurginių – krikščioniškosios Lietuvos [[Pavasaris|pavasario]] sutikimo šventė. Dabartinės Jurginių šventimo tradicijos turi daug bendra su [[pagonybė|pagoniškoje]] Lietuvoje švęsta [[Jorė
Pagoniškoje Lietuvoje [[Jorė]] arba Joris buvo vadinamas pavasario [[Perkūnas]], žadinantis gyvybės jėgas. Jorė valdo žemės raktus, prikelia augmeniją, atrakina žemę ir siunčia lietų. Jorė globoja [[žirgas|žirgus]], gyvulius ir žvėrelius. Jorės metu buvo aukojama gėlių, augalų ir visų žolynų [[dievas(mitologija)|dievui]] [[Pergubriui]] (Per grūdžiui).<ref> Trinkūnas Jonas, Lietuvių pasaulėjauta: papročiai, apeigos, ženklai, Vilnius, Diemedis 2003, ISBN 9986-23-114-0 </ref>
== Jurginės krikščioniškoje Lietuvoje ==
[[Katalikų bažnyčia]], atsižvelgdama į senovines pavasario žalumo šventimo [[tradicija
== Duonos apeigos per Jurgines ==
Eilutė 17:
Kadangi iki šiol Jurginės tebelaikomos žemdirbių ir gyvulių švente, šią dieną nieko su gyvuliais nedirbti, nearti, nevažiuoti. Jei kas to [[paprotys|papročio]] nesilaiko, tam gyvuliai nuo ligų išgaiš arba žvėrys juos išpjaus.
Sakoma, kad Jurginių rytą geriausiai sėti [[rūta
Arkliaganiai [[Šv. Jurgis|Šv. Jurgio]] dieną taip pat rengdavo šventę. Jie iš savo šeimininkų susirinkdavo vištos kiaušinių ir gamindavo sudėtinę arkliaganių kiaušinienę. [[Panevėžio apskritis|Panevėžio apskrityje]], [[šeduva|Šeduvos]] [[parapija|parapijoje]], per Jurgines net buvo dažomi ir ridenami [[margučia]]i, kaip per [[velykos|Velykas]]. <ref>Buračas Balys, Lietuvių kaimo papročiai, Vilnius, Mintis 1993, ISBN 5-417-00597-5 </ref>
Per Jurgines, kaip ir per kitas agrarines [[šventė|šventes]], kaimynai lankydavo vieni kitus, linkėdami gausaus [[derlius|derliaus]], žemdirbiams sveikatos. Kai kas tą dieną nevalgydavo [[mėsa|mėsos]] ir taukų, tik [[žuvis|žuvį]]. [[Žuvis]] ir [[duona]] buvo laikomi šventu Jurginių valgiu. <ref>Dundulienė Pranė, Lietuvos etnologija, Vilnius, Mokslas 1991, ISBN 5-420-00713-4 </ref>
|