Konstantinas Černenka: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 28:
1943—1945 m. K. Černenka mokėsi Maskvoje, partinių organizatorių kursuose. Į frontą nesiprašė. Per karo metus gavo vienintelį apdovanojimą - medalį "Už puikų darbą". Vėliau tris metus dirbo Penzos srities partinio komiteto ideologijos sekretoriumi.
Lūžis Černenkos karjeroje buvo [[1948]] m. jo paskyrimas [[Moldova|Moldavijos]] Komunistų Partijos CK Propagandos ir agitacijos skyriaus vedėju. Ten jis susitiko su [[Leonidas Brežnevas|Leonidu Brežnevu]], tuomet buvusiu Moldavijos KP CK Pirmuoju sekretoriumi. Darbiniai santykiai peraugo į tvirtą draugystę, kuri truko iki gyvenimo pabaigos. Padedamas L. Brežnevo, K. Černenka padarė unikalią karjerą, nuo žemiausių postų pasiekęs valdžios piramidės viršūnę, nors neturėjo jokių pastebimų lyderio bruožų. Dirbdamas Maskvoje, L.Brežnevas 1956 m. paskyrė K.Černenką [[TSKP CK]] Propagandos ir agitacijos skyriaus Masinės agitacijos sektoriaus vedėju. Nuo 1960 m. gegužės mėn. iki 1965 m. liepos K. Černenka dirbo L.Brežnevo, tuo metu [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo
== Partinė karjera ==
L.Brežnevui tapus partijos vadovu, K. Černenka paskirtas [[TSKP CK]] Bendrojo skyriaus vedėju (1965 m. liepos mėn.-1982 m. lapkritis). 1966-1971 m. K.Černenka buvo kandidatas į TSKP CK narius. Partijos XXIV suvažiavime 1971 m. jis išrinktas CK nariu. 1976 m. kovo 5 d. išrinktas [[TSKP CK sekretoriumi]], netrukus (1977 m. spalio 3 d.) tapo kandidatu į [[TSKP CK Politbiuras|Politinio biuro]] narius, o jau 1978 m. lapkričio 27 d. - pilnateisiu [[TSKP CK Politbiuras|Politinio biuro]] nariu.
Brežnevo valdymo laikais Černenkai dirbant CK Bendrojo skyriaus vedėju, per jo rankas pereidavo didžiulis kiekis dokumentų ir ištisų partijos vadovų dosje. Savo asmeninėmis savybėmis jis buvo linkęs dirbti mažai pastebimą aparatinį darbą, tačiau buvo vienas labiausiai informuotų šalies žmonių.
Eilutė 44:
== Generalinis sekretorius ==
Išrinktas 72 m. amžiaus K. Černenka jau sunkai sirgo ir buvo vertinamas kaip tarpinė figūra. Didžiąją savo valdymo dalį jis praleido ligoninėje, kur kartais netgi vykdavo [[TSKP CK Politbiuras|Politinio biuro]] posėdžiai. Prieš pat mirtį, ten pat ligoninėje, Maksvos partinis vadovas Grišinas jam įteikė Rusijos liaudies deputato pažymėjimą.
K. Černenkos valdymo laiku buvo pradėta keletas taip ir neįgyvendintų projektų: mokyklos reforma, šiaurės upių tėkmės keitimas, profsąjungų stiprinimas. Jo valdymo laikotariu Rugsėjo 1-oji tapo Žinių dienos švente. Po jo pranešimo apie partijos ideologinį darbą (1983), prieš jaunimo roko grupes pradedas didelis puolimas; jų saviveiklos koncertai buvo pripažinti Roskoncerto organizacijos monopolio laužymu ir prilyginti nelegaliam darbui ir grėsė kalėjimu.
Eilutė 62:
K.Černenkos atminimas, pagal tuomet buvusią tradiciją, buvo įamžintas, tačiau tai irgi buvo paskutinis toks atvejas. Černenkos vardu buvo pavadintas Šarypovo miestas bei gatvė Maskvoje (jau 1988 m. istoriniai vardai grąžinti). M. Gorbačiovo valdymo laikotarpiu K. Černenka bei L. Brežnevas oficialiai buvo smerkiami, kaip sąstingio laikotarpio veikėjai (skirtingai, negu kad su M. Gorbačiovu susijęs J.Andropovas, kuriam iki pat 1991 m. oficialioji propaganda rasdavo teigiamų apibūdinimų).
K. Černenka buvo vienas iš 16-kos Triskart [[Socialistinio darbo didvyris|Socialistinio darbo didvyrių]] (šiuos vardus gavo 1976, 1981 ir 1984 m.; Politiniame biure be K.Černenkos tokį titulą turėjo tik [[
Iš pirmos santuokos Černenko turėjo vieną sūnų, kuris tapo propagandistu [[Tomskas|Tomske]], iš antros santuokos - dukras Jeleną ir Verą bei sūnų Vladimirą.
| |||