LEO LT: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Figuura (aptarimas | indėlis)
Figuura (aptarimas | indėlis)
Eilutė 6:
 
== Projekto priešistorė==
[[1997]] m. pabaigoje premjero [[Gediminas Vagnorius|Gedimino Vagnoriaus]] Vyriausybė surengė elektros tiltų į Vakarus projekto konkursą, tačiau dėl Prancūzijos ir Rusijos energetikos kompanijų spaudimo rezultatų nebuvo sulaukta.<ref>[http://lrt.lt/news.php?strid=2838146&id=4323244 www.lrt.lt „G. Vagnorius: politinių klaidų padariau“ 2008-02-02]</ref>
[[1997]] m. pabaigoje premjero [[Gediminas Vagnorius|Gedimino Vagnoriaus]] Vyriausybė surengė elektros tiltų į Vakarus projekto konkursą, tačiau dėl Prancūzijos ir Rusijos energetikos kompanijų spaudimo rezultatų nebuvo sulaukta.<ref>[http://lrt.lt/news.php?strid=2838146&id=4323244 www.lrt.lt „G. Vagnorius: politinių klaidų padariau“ 2008-02-02]</ref> [[1999]] m. pavasarį, Lietuvos Vyriausybė sudarė neformalų susitarimą su [[Europos Komisija]], jog Lietuva nestabdys atominės elektrinės, leis jai veikti tol, kol jos technologiniai kanalai galės funkcionuoti. Buvo surengtas antras konkursas, kuriame dalyvavo Europos kompanijos, galėjusios sudaryti atsvarą Rusijos ir Prancūzijos firmoms. [[2000]] m. rudenį pasikeitus Vyriausybei po maždaug dviejų savaičių buvimo valdžioje tuometis [[Rolandas Paksas|Rolando Pakso]] vyriausybės ūkio ministras [[Eugenijus Maldeikis]] paskelbė, jog konkursas nutraukiamas ir sustabdomas dviem savaitėms, kad būtų pagerintos jo sąlygos. Po to konkursas atnaujintas nebuvo. [[Rolandas Paksas|Rolando Pakso]] vyriausybė priėmė sprendimą nutraukti tilto statybą, o po poros savaičių padarė pareiškimą, kad stabdys atominės elektrinės pirmąjį, o vėliau ir antrąjį reaktorių. [[2003]] m. [[gruodžio 23]] d. akcinė bendrovė „VST" buvo privatizuota. Didžiausiu privatizuotos įmonės akcininku tapo [[VP Grupė|VP Grupei]] priklausanti UAB „NDX Energija“. Konkurso sąlygos konkurse dalyvauti leido 450 mln. litų apyvartą turinčioms bendrovėms. Vyriausybės keliamus reikalavimus atitiko tik dvi įmonės - Bronislovo Lubio vadovaujama [[Achema]] ir broliams Numavičiams priklausanti [[VP Grupė|Vilniaus prekybos grupė]]. [[2004]] m. [[Algirdas Brazauskas|Algirdo Brazausko]] Vyriausybės Seime buvo priimtas Elektros energetikos įstatymas, kuriuo elektros kainų „kepurės“ buvo susietos ne su elektrą parduodančių bendrovių investicijomis į infrastruktūrą, o su tų įmonių turto verte. Indeksavus turtą privačios bendrovės VST turto vertė išaugo trejopai. Tuo tarpu valstybinė „Lietuvos energija“ nepaprašė didesnių kainų kepurių, taip pat ji neindeksavo Kruonio ir Kauno hidroelektrinių.<ref>[http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=15873357 www.delfi.lt „R.Kuodis: „Leo LT“ – vienos didelės aferos karūna“ 2008-02-06]</ref> [[2005]] m. buvo uždarytas pirmasis [[Ignalinos atominė elektrinė|Ignalinos atominės elektrinės]] reaktorius, o antrąjį įsipareigota uždaryti iki [[2009]] m. Tais pačiais metais [[Tėvynės Sąjunga]] išplatino pareiškimą, kuriame paragino tuometinę [[Algirdas Brazauskas|Algirdo Brazausko]] Vyriausybę skubiai apsispręsti dėl naujosios atominės elektrinės statybos. [[2006]] m. [[kovo 8]] d. bendrovių „Lietuvos energija“, „Eesti Energija“ ir „Latvenergo“ vadovai pasirašė susitarimo memorandumą dėl pasirengimo naujojo reaktoriaus statybai. Lietuvą atstovavusios „Lietuvos Energijos“ vadovas [[Rymantas Juozaitis]] apibūdino pirmąjį etapą kaip galimybių studiją, kurią ketinta atlikti iki tų metų lapkričio 1 dienos. <ref>[http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/44363 www.bernardinai.lt „Baltijos šalių energetikai pradeda pasirengimą naujo branduolinio reaktoriaus statybai“ 2006-03-06]</ref>
 
[[1999]] m. pavasarį, Lietuvos Vyriausybė sudarė neformalų susitarimą su [[Europos Komisija]], jog Lietuva nestabdys atominės elektrinės, leis jai veikti tol, kol jos technologiniai kanalai galės funkcionuoti. Buvo surengtas antras konkursas, kuriame dalyvavo Europos kompanijos, galėjusios sudaryti atsvarą Rusijos ir Prancūzijos firmoms.
 
[[2000]] m. rudenį pasikeitus Vyriausybei po maždaug dviejų savaičių buvimo valdžioje tuometis [[Rolandas Paksas|Rolando Pakso]] vyriausybės ūkio ministras [[Eugenijus Maldeikis]] paskelbė, jog konkursas nutraukiamas ir sustabdomas dviem savaitėms, kad būtų pagerintos jo sąlygos. Po to konkursas atnaujintas nebuvo. [[Rolandas Paksas|Rolando Pakso]] vyriausybė priėmė sprendimą nutraukti tilto statybą, o po poros savaičių padarė pareiškimą, kad stabdys atominės elektrinės pirmąjį, o vėliau ir antrąjį reaktorių.
 
[[2003]] m. [[gruodžio 23]] d. akcinė bendrovė „VST" buvo privatizuota. Didžiausiu privatizuotos įmonės akcininku tapo [[VP Grupė|VP Grupei]] priklausanti UAB „NDX Energija“. Konkurso sąlygos konkurse dalyvauti leido 450 mln. litų apyvartą turinčioms bendrovėms. Vyriausybės keliamus reikalavimus atitiko tik dvi įmonės - Bronislovo Lubio vadovaujama [[Achema]] ir broliams Numavičiams priklausanti [[VP Grupė|Vilniaus prekybos grupė]].
 
[[2004]] m. buvo priimta elektros energetikos įstatymo 15 str. redakcija. Konstitucinis Teismas nusprendė, kad neprieštarauja Konstitucijai įstatymo straipsnis, iš esmės nustatantis, kad visi elektros vartotojai, įskaitant įmones, įstaigas, organizacijas, privalo jungtis prie elektros sistemos ne tiesiogiai, bet per tarpininką – skirstytoją, tuo padidinant minėtų savininkų pelną. Tik vienas iš devynių Konstitucinio Teismo narys - [[Egidijus Šileikis]] – tuomet nurodė, kad toks įstatymas prieštarauja Konstitucijai.<ref>[http://demokratija.eu/index.php?option=com_content&view=article&id=95:kilinskas-tikjau-kad-eileikis-paskelbs-atskirj-nuomon&catid=36:musu-naujienos www.demokratija.eu „K.Čilinskas: tikėjau, kad E.Šileikis paskelbs atskirąją nuomonę“ 2009-03-05]</ref> Tais pačiais metais [[Algirdas Brazauskas|Algirdo Brazausko]] Vyriausybės Seime buvo priimtas Elektros energetikos įstatymas, kuriuo elektros kainų „kepurės“ buvo susietos ne su elektrą parduodančių bendrovių investicijomis į infrastruktūrą, o su tų įmonių turto verte. Indeksavus turtą privačios bendrovės VST turto vertė išaugo trejopai. Tuo tarpu valstybinė „Lietuvos energija“ nepaprašė didesnių kainų kepurių, taip pat ji neindeksavo Kruonio ir Kauno hidroelektrinių.<ref>[http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=15873357 www.delfi.lt „R.Kuodis: „Leo LT“ – vienos didelės aferos karūna“ 2008-02-06]</ref>
 
[[2005]] m. buvo uždarytas pirmasis [[Ignalinos atominė elektrinė|Ignalinos atominės elektrinės]] reaktorius, o antrąjį įsipareigota uždaryti iki [[2009]] m. Tais pačiais metais [[Tėvynės Sąjunga]] išplatino pareiškimą, kuriame paragino tuometinę [[Algirdas Brazauskas|Algirdo Brazausko]] Vyriausybę skubiai apsispręsti dėl naujosios atominės elektrinės statybos.
 
[[2006]] m. [[kovo 8]] d. bendrovių „Lietuvos energija“, „Eesti Energija“ ir „Latvenergo“ vadovai pasirašė susitarimo memorandumą dėl pasirengimo naujojo reaktoriaus statybai. Lietuvą atstovavusios „Lietuvos Energijos“ vadovas [[Rymantas Juozaitis]] apibūdino pirmąjį etapą kaip galimybių studiją, kurią ketinta atlikti iki tų metų lapkričio 1 dienos. <ref>[http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/44363 www.bernardinai.lt „Baltijos šalių energetikai pradeda pasirengimą naujo branduolinio reaktoriaus statybai“ 2006-03-06]</ref>
 
== Projekto pradžia==