Pilvaplėvė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Andrjusgeo (aptarimas | indėlis)
pild.
Rencas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Image:Gray1040.png|thumb|right|300px|Pilvaplėvė (''pažymėta mėlynai'') apgaubianti pilvo ertmės organus]]
 
'''Pilvaplėvė''' (''peritoneum'') — viena [[žmogus|žmogaus]] (ir kitų gyvūnų) serozinių kūno plėvių lygiu, blizgančiu paviršiumi, apsauganti [[pilvo ertmė]]s organus, tiekianti jiems maisto medžiagas ir [[deguonis|deguonį]] kraujagyslėmis, įnervuojanti[[inervacija|inervuojanti]] ja ateinančiais [[nervas|nervais]], taip pat pilvaplėvėje yra [[limfmazgis|limfmazgių]] ir [[limfagyslė|limfagyslių]]. Poseroziniame sluoksnyje gali kauptis [[riebalai]].
 
Pilvaplėvė sudaryta iš [[mezotelis|mezotelio]], plokščiojo vienasluoksnio epitelio, ir [[jungiamasis audinys|jungiamojo audinio]] sluoksnių.
 
Visa pilvaplėvė sudaryta iš dviejų lapelių:
Eilutė 11:
Tarp dviejų šių lapų yra pilvaplėvės ertmė, užpildyta nedideliu kiekiu serozinio skysčio. Taukinės maišas susisiekia su šia ertme per taukinės angą, kurią iš viršaus riboja [[kepenys|kepenų]] apatinis paviršius, iš priekio kepeninis [[Dvylikapirštė žarna|dvylikapirštės žarnos]] raištis, iš užpakalio kepeninis [[inkstas|inksto]] raištis, iš apačios - dvylikapirštės žarnos viršutinė dalis.
 
Vidaus organus pilvaplėvė gali dengidengti iš visų pusių, tai ''intraperitoniniai'' organai ([[skrandis]], [[tuščioji žarna]], [[klubinė žarna]], [[gaubtinė žarna|gaubtinės žarnos]] skersinė ir riestinė dalys, [[akloji žarna]], dvylikapirštės žarnos viršutinė dalis, tiesiosios žarnos viršutinė dalis). Kai pilvaplėvė nedengia tik vienos organo pusės, organai vadinami ''mezoperitoniniais'' ([[kepenys]], gaubtinės žarnos kylančioji ir nusileidžiančioji dalis, [[tulžies pūslė]], vidurinė [[tiesioji žarna|tiesiosios žarnos]] dalis). Jei organą plėvė dengia tik iš vienos pusės, organas - ''ektraperitoninisekstraperitoninis'' ([[kasa, dvylikapirštės žarnos vidurinė ir apatinė dalys). Organai likę už pilvaplėvės (inkstai, apatinė tiesiosios žarnos dalis, retai ir [[kirmėlinė atauga]]) vadinami ''retroperitoniniais''.
 
Pilvaplėvės dariniai:
Eilutė 18:
*[[Taukinė]]s.
 
Raiščiai taiyra pilvaplėvės dariniai, jungiantys gretimus organus tarpusavyje arba jungiantys organus su pilvo ertmės sienomis. Pilvaplėvės raiščiai gali būti susiformavę iš įvairių [[Pirminė žarna|pirminės žarnos]] pasaitų, užakusių venų ir kt.
 
Pasaitai yra pilvaplėvės dublikatūros, tvirtinančios paslankius intraperitoninius organus prie užpakalinės pilvo ertmės sienos. Per pasaitus į organus ateina kraujagyslės, nervai, limfagyslės. Pasaitai yra šie:
#''Mesenterium'' (plonosios žarnos);
#''Mesocolon appendix'' (kirmėlinės ataugos),
#''Mesocolon transverum'',
#''Mesocolon sigmoideum'' - visi trys storosios žarnos dalių,
#''Mesorectum'' (tiesiosios žarnos);
Moters organizme yra dar trys pasaitai:
#''Mesometrium'' ([[gimda|gimdos]]);
#''Mesovariums'' ([[kiaušidė]]s);
#''Mesosalpinx'' ([[kiaušintakis|kiaušintakio]]).
 
Tarp vidaus organų ir įvairių pilvaplėvės darinių susidaro daug vagų, kišenių, tarpų. Ryškiausios vagos - apatiniame pilvo ertmės aukšte palei šonines gaubtinės žarnos kylančią ir nusileidžiančią dalis eina gilios šoninės vagos (lot. ''sulci paracolici''). Ryškiausios kišenės: